Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

Sekite TechNaujienos Google

Lietuva atsidūrė neįprastai svarbioje vietoje „Tesla“ kelyje į platesnį autonominio vairavimo technologijų naudojimą Europoje. Mūsų šalis yra viena iš vos penkių Europos Sąjungos valstybių, kuriose šiemet buvo leista naudoti bendrovės „Full Self-Driving (Supervised)“ sistemą, o šiose rinkose surinkti realaus eismo duomenys dabar tapo vienu svarbiausių argumentų siekiant leidimo visoje ES.

Rugsėjo 1 d. „Tesla“ paskelbė, kad Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje FSD naudojantys automobiliai nuo balandžio iki rugpjūčio nuvažiavo daugiau kaip 100 mln. kilometrų. Bendrovės teigimu, per šį laikotarpį FSD naudoję automobiliai į susidūrimus pateko 4,1 karto rečiau nei rankiniu būdu vairuoti „Tesla“ automobiliai su aktyviomis saugos sistemomis. Šiuos duomenis bendrovė pateikė savo viešame FSD saugumo duomenų skydelyje, o jų reikšmę prieš galimą ES balsavimą aprašė ir „Reuters“.

Lietuva – tarp vos penkių ES valstybių

Procesas prasidėjo Nyderlanduose, kurių kelių transporto institucija RDW balandį suteikė preliminarų leidimą naudoti „Tesla“ FSD. Vėliau panašiu keliu pasuko Belgija, Danija, Estija ir Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva pateko į labai nedidelę valstybių grupę, kuriose „Tesla“ galėjo rinkti realaus naudojimo duomenis prieš galimą platesnį sistemos įteisinimą Europoje.

Lietuvos įtraukimas nėra vien simbolinis. Gegužę jau rašėme, kad „Tesla“ autonominio vairavimo sistema buvo demonstruojama Vilniaus gatvėse. Dabar matyti platesnis šių bandymų kontekstas: Lietuvoje ir dar keturiose valstybėse sukaupta patirtis tapo dalimi argumentų, kuriuos bendrovė pateikia Europos reguliuotojams.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 4 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

3 min. skaitymo • prieš 5 val

Lietuva ruošia atsaką dronų grėsmei: dirbtinis intelektas stebės visą šalies oro erdvę

Visi naujausi straipsniai →

„Tesla“ skelbia, kad šiose penkiose šalyse FSD jau naudojasi daugiau kaip 70 tūkst. klientų, o automobiliai su šia sistema kasdien nuvažiuoja daugiau kaip milijoną kilometrų. Bendrovės duomenimis, per daugiau nei 100 mln. kilometrų FSD naudoję automobiliai pateko į tris susidūrimus greitkeliuose ir devynis kituose keliuose. Tuo pačiu laikotarpiu rankiniu būdu vairuoti „Tesla“ automobiliai atitinkamose kategorijose pateko į gerokai daugiau susidūrimų.

Tačiau šiuos skaičius svarbu vertinti atsargiai. Tai yra pačios „Tesla“ surinkti ir pateikti duomenys, o jų palyginimo metodika gali turėti įtakos galutinei išvadai. Skirtingi keliai, eismo intensyvumas, vairuotojų elgsena ir aktyvios saugos sistemos gali keisti rezultatą, todėl teiginio, kad FSD yra 4,1 karto saugesnė visomis sąlygomis, laikyti galutiniu nepriklausomu įrodymu negalima.

Be to, nepaisant pavadinimo „Full Self-Driving“, Europoje naudojama FSD nėra visiškai autonominio vairavimo sistema. Automobilis gali pats vairuoti, greitėti ir stabdyti, tačiau žmogus išlieka atsakingas už transporto priemonę ir turi būti pasirengęs bet kada perimti valdymą. Tai skiriasi nuo visiškai autonominių transporto priemonių be tradicinio vairuotojo – tokią kryptį „Tesla“ jau demonstruoja JAV, kur neseniai į gatves išriedėjo „Cybercab“ taksi be vairo ir pedalų.

Dabar sprendimas keliasi į visos Europos lygį

Lietuvos ir kitų keturių valstybių rezultatai tampa ypač svarbūs artėjant galimam balsavimui dėl platesnio FSD naudojimo Europos Sąjungoje. „Reuters“ duomenimis, balsavimas gali įvykti jau spalio 6 d. Kad sprendimas būtų priimtas, jam turėtų pritarti bent 15 iš 27 ES valstybių, kartu atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. Sąjungos gyventojų.

Sprendimas dar nėra garantuotas. Rugsėjo 3 d. Prancūzija pradėjo savo FSD bandymus realiomis eismo sąlygomis. Šalies institucijos nori pačios įvertinti sistemos veikimą ir saugumą prieš galimą bendrą ES sprendimą. Tai rodo, kad didžiosios Europos valstybės nenori remtis vien „Tesla“ pateikiamais rezultatais.

Diskusijos vyksta ir platesniame saugumo kontekste. FSD sistema ankstesniais metais sulaukė kritikos dėl incidentų JAV, o apie vieną mirtiną avariją, kurios metu buvo įjungta ši sistema, „Technaujienos.lt“ rašė birželį. Todėl artėjantis ES sprendimas bus vertinamas ne tik kaip technologijų plėtros, bet ir kaip eismo saugumo klausimas.

Jei FSD būtų patvirtinta platesniam naudojimui, tai galėtų tapti vienu reikšmingiausių automatizuoto vairavimo plėtros žingsnių Europoje. O Lietuva šioje istorijoje atsidūrė gerokai arčiau centro, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: kartu su Nyderlandais, Belgija, Danija ir Estija mūsų keliuose sukaupta reali patirtis dabar tapo dalimi duomenų, kuriuos vertina visa Europa.