Europa pristatė naują sparnuotąją raketą: smūgiai už 300 km ir masinių atakų galimybė

Sekite TechNaujienos Google

Ispanijos gynybos technologijų bendrovė „Indra“ rugsėjo 16 d. pristatė naują sparnuotąją raketą „SQUALL“, skirtą smūgiams į taikinius, esančius daugiau kaip už 300 kilometrų. Gamintojas teigia, kad palyginti nebrangi raketa galėtų būti naudojama ne tik pavieniams tiksliems smūgiams, bet ir koordinuotoms masinėms atakoms, kuriomis siekiama perkrauti priešininko oro gynybą.

Ginklas pristatytas rugsėjo 16–17 d. San Chavjere, Ispanijoje, vykstančioje nepilotuojamų sistemų parodoje UNVEX. „SQUALL“ išsiskiria ne vien deklaruojamu nuotoliu: bendrovė akcentuoja galimybę sparčiai didinti gamybą, naudojant nacionalinę tiekimo grandinę. Tai atsakas į šiuolaikinių konfliktų pamoką – ilgesniam karui reikia ne tik technologiškai sudėtingų, bet ir pakankamais kiekiais prieinamų ginklų.

Vis dėlto svarbu atskirti pristatymą nuo patvirtintų kovinių pajėgumų. Kol kas viešai pateikiami daugiausia gamintojo deklaruojami parametrai; „Indra“ pranešime nenurodyta serijinės gamybos pradžios data ar nepriklausomų bandymų rezultatai.

Raketa, kuri turėtų išsekinti priešininko oro gynybą

„Indra“ nurodo, kad „SQUALL“ skirta smogti aukštos vertės objektams priešininko užnugaryje: vadovavimo ir valdymo centrams, oro gynybos sistemoms bei svarbiai karinei infrastruktūrai. Numatyta galimybė raketą paleisti iš antžeminių ir jūrinių platformų, įskaitant taktines transporto priemones, paleidimo rampas ir konteinerius. Tai suteiktų daugiau dislokavimo variantų, tačiau konkreti jų parengtis viešai nedetalizuota.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Kinija stato milžinišką povandeninių dronų motininį laivą: palydovai atskleidė neįprastą projektą

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Didžiulis elektromobilių tyrimas: kiek baterijos talpos lieka nuvažiavus 150 tūkst. km?

4 min. skaitymo • prieš 17 val

M+S padangos: ar tikrai Lietuvoje su jomis galima važinėti žiemą?

Visi naujausi straipsniai →

Gamintojo teigimu, raketa suprojektuota skristi nedideliame aukštyje, kad būtų sunkiau ją aptikti radarais. Taip pat žadamos kelios navigacijos ir valdymo priemonės, skirtos veikti priešininkui bandant trikdyti signalus ar pateikti klaidingą navigacijos informaciją. Tai – deklaruojami konstrukciniai sprendimai, o ne įrodymas, kad ginklas bet kokiomis sąlygomis įveiks modernią oro gynybą.

Specializuoto leidinio „Defense News“ kalbintas bendrovės atstovas pateikė ir daugiau techninių duomenų: maždaug 3,4 metro ilgį, 150 kilogramų masę, 50–60 kilogramų kovinę galvutę bei iki 0,8 Macho greitį. Tai atstovo pateikti duomenys, kurių „Indra“ pagrindinis pranešimas išsamiai neišvardija. Leidinys taip pat rašo apie gamintojo ambiciją sumažinti kainą iki maždaug dešimtadalio aukščiausios klasės raketų kainos, tačiau galutinė vieneto kaina ir užsakymai neatskleisti.

Svarbiausia idėja – ekonominė. Jeigu vienos atakuojančios raketos kaina mažesnė už jai numušti naudojamo ginklo kainą, gynėjui gali tekti išleisti daugiau išteklių negu puolėjui. „Indra“ tikisi, kad dideliu kiekiu paleidžiamos „SQUALL“ raketos priverstų oro gynybos sistemas vienu metu reaguoti į daugelį taikinių. Vis dėlto realus tokios taktikos veiksmingumas priklausytų nuo raketų skaičiaus, puolimo sąlygų ir konkrečios gynybos sistemos – viešų duomenų galutiniam vertinimui nepakanka.

Kodėl Europa ieško pigesnių raketų?

Po intensyvaus dronų ir raketų naudojimo Ukrainoje Europos gynybos pramonėje vis daugiau dėmesio skiriama atsargų dydžiui bei gamybos spartai. Rugsėjo 16 d. „Reuters“ apžvalgoje pažymima, kad karų patirtis paskatino kariuomenes derinti brangius pažangius ginklus su pigesnėmis, masiškai gaminamomis sistemomis. Vien technologinio pranašumo nepakanka, jei atsargos išsenka greičiau, nei pramonė pajėgia jas papildyti.

„SQUALL“ pristatymas atspindi šią kryptį. „Indra“ teigia norinti remtis Ispanijoje kontroliuojamų komponentų tiekimo grandine, kad krizių metu būtų lengviau didinti gamybą ir mažiau priklausyti nuo tarptautinio tiekimo trikdžių. Tačiau išsamių viešų duomenų apie gamybos pajėgumus, pasirašytus kontraktus ar pristatymo terminus kol kas nėra.

Bendrovė parodoje pristatė ir kitą sistemą – „DRIZZLE“ šeimos ginklą, skirtą dronams neutralizuoti bei lengviems taikiniams naikinti iki 130 kilometrų atstumu. Abu projektai rodo siekį kurti skirtingų kainų ir paskirčių priemones, kurios galėtų veikti vienoje gynybos sistemoje. Plačiau apie Europos saugumo iššūkius ir kovą su nepilotuojamais orlaiviais jau rašėme straipsnyje apie NATO pasirengimą naujai dronų karo realybei.

Kol kas „SQUALL“ reikėtų vertinti kaip pristatytą naują ginklo projektą su ambicingais gamintojo pažadais, o ne kaip jau plačiai dislokuotą ir mūšio sąlygomis patikrintą raketą. Jos reikšmę lems tai, ar „Indra“ pavyks deklaruojamą nuotolį, kainą ir masinės gamybos planus paversti realiais tiekimais.