Kremlius perspėjo Lietuvą: branduolinių ginklų dislokavimas reikš „atsakomąsias priemones“

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvoje vėl pajudėjo Konstitucijos keitimo procesas, kuris ateityje galėtų panaikinti absoliutų draudimą šalies teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus. Rugsėjo 9 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė siūlymui iš Konstitucijos 137 straipsnio išbraukti atitinkamą nuostatą.

Šis sprendimas savaime nereiškia, kad Lietuvoje bus dislokuoti branduoliniai ginklai. Seime registruotu projektu XVP-1729 siūloma panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį, kuriame šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Projekto rengėjai aiškina, kad absoliutus draudimas ateityje galėtų riboti Lietuvos galimybes dalyvauti NATO branduolinio atgrasymo sprendimuose, net jeigu saugumo situacija iš esmės pasikeistų.

Lietuvos planas sulaukė ir kritikos užsienyje. Rugpjūčio 21 d. Didžiosios Britanijos organizacijos „Campaign for Nuclear Disarmament“ (CND) pirmininkas Tomas Unterraineris savo komentare teigė, kad Lietuvos pasirinkta kryptis yra platesnio Europos persiginklavimo dalis ir, jo vertinimu, gali ne sumažinti, o padidinti branduolinę riziką. Jis ragino saugumo politiką labiau grįsti diplomatija ir bendro saugumo principais.

Šis vertinimas atstovauja aiškiai prieš branduolinę ginkluotę pasisakančios organizacijos pozicijai, todėl nėra neutralus NATO atgrasymo politikos vertinimas. Vis dėlto jis parodo, kad Lietuvos planuojamas Konstitucijos pakeitimas už šalies ribų vertinamas ne tik kaip teisinė korekcija, bet ir kaip platesnės diskusijos apie branduolinį atgrasymą Europoje dalis. Plačiau apie T. Unterrainerio argumentus ir patį Konstitucijos keitimo projektą „Technaujienos“ rašė atskirame straipsnyje.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Perdėta baimė“: kol DI ekspertai masiškai perspėja apie pavojų žmonijai, Muskas ramina

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Pirmasis elektrinis „Range Rover“ atvyko: nustebino pravažumu – įveikia 90 cm gylio brastą

2 min. skaitymo • prieš 23 val

Naujasis „Apple Watch“ parodys jūsų „sveikatos amžių“

Visi naujausi straipsniai →

Kremlius į tokią Lietuvos kryptį jau yra sureagavęs. Liepos 8 d. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Lietuvos ir Suomijos žingsnius dėl branduolinių ginklų dislokavimo apribojimų, pareiškė, kad Rusija imtųsi „atsakomųjų priemonių“.

Peskovas: tai Lietuvos nepadarytų saugesnės

Liepos 8 d. „Interfax“ citavo D. Peskovą, sakiusį, kad šalys, atsisakančios draudimo dislokuoti branduolinius ginklus, esą netaptų saugesnės. Priešingai, anot Kremliaus atstovo, toks žingsnis „reikšmingai padidintų pavojaus lygį“, nes Rusija tokių valstybių atžvilgiu imtųsi atsakomųjų priemonių savo interesams apsaugoti.

Apie tą pačią Kremliaus reakciją pranešė ir „Reuters“. Agentūros medžiaga iš Maskvos paskelbta po to, kai Lietuva pradėjo svarstyti Konstitucijos pakeitimą.

Peskovas nedetalizavo, kokio pobūdžio galėtų būti šios priemonės. Todėl jo pareiškimo nereikėtų interpretuoti kaip paskelbto konkretaus karinio plano ar sprendimo panaudoti branduolinį ginklą prieš Lietuvą. Tai buvo politinis Kremliaus perspėjimas dėl galimo NATO branduolinio atgrasymo infrastruktūros plėtimo regione.

Lietuva keičia dešimtmečius galiojusią nuostatą

Dabartinis Konstitucijos 137 straipsnis nustato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad ši nuostata buvo priimta visiškai kitomis geopolitinėmis sąlygomis ir dabar riboja Lietuvos galimybes visapusiškai dalyvauti NATO atgrasymo planuose.

Liepos pradžioje Seimas jau žengė pirmą procedūrinį žingsnį – už pataisos svarstymą balsavo 89 parlamentarai, 11 buvo prieš, šeši susilaikė. Rugsėjį projektui pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. BNS skelbiamais duomenimis, galutiniams balsavimams dėl Konstitucijos pataisos gali prireikti pratęsti Seimo rudens sesiją iki 2027 m. sausio.

Konstitucijai pakeisti neužtenka paprastos Seimo daugumos. Už pataisą du kartus, tarp balsavimų darant ne mažesnę kaip trijų mėnesių pertrauką, turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų parlamentarų – bent 94 Seimo nariai.

Diskusiją Lietuvoje stiprina platesni pokyčiai NATO. Prancūzija yra iškėlusi platesnio Europos branduolinio atgrasymo idėją, o Lietuva siekia neįtvirtinti išankstinio apribojimo, kuris ateityje galėtų trukdyti priimti bendrus Aljanso sprendimus. Reuters liepą pabrėžė, kad tuo metu konkretaus sprendimo dislokuoti branduolinius ginklus Lietuvoje nebuvo – kalbama apie teisinės galimybės sukūrimą.

Branduolinio atgrasymo tema regione tampa vis jautresnė ir dėl Rusijos veiksmų. Baltarusijoje jau yra dislokuoti Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai, o Maskva branduolinę retoriką reguliariai naudoja platesniame konflikte su NATO valstybėmis. Todėl Lietuvos Konstitucijos pakeitimas būtų ne techninė korekcija, o reikšmingas šalies gynybos politikos posūkis.

Branduolinės grėsmės tema svarbi ir praktiškai. Anksčiau išsamiai paaiškinome, kada jodo tabletės iš tiesų padeda branduolinės ar radiologinės avarijos metu ir kaip jos vartojamos.