Kodėl milijardai DI duomenų centrams Europoje keliauja į Suomiją, o ne į Lietuvą?

Sekite TechNaujienos Google

Europa įžengė į naują infrastruktūros lenktynių etapą. Dirbtinio intelekto modeliams reikia ne tik pažangesnių lustų, bet ir milžiniškų duomenų centrų, kurie sunaudoja daug elektros, reikalauja patikimo tinklo, aušinimo, greito ryšio ir dešimtmečiams į priekį prognozuojamos energetikos.

Šią savaitę Suomija gavo vieną ryškiausių tokio masto investicijų Europoje. Rugsėjo 9 d. „Google“ paskelbė per 2027–2028 m. į Suomijos skaitmeninę infrastruktūrą, švarią energetiką ir vietos partnerystes investuosianti 13 mlrd. eurų. Tai, bendrovės teigimu, yra didžiausia jos vienkartinė investicija Europoje.

Svarbi detalė: „Google“ neskelbia, kad visi 13 mlrd. eurų bus išleisti vien duomenų centrų statybai. Į sumą įtraukiama platesnė infrastruktūra, energetikos projektai ir partnerystės. Tačiau investicijos branduolys aiškus – bendrovė plečia duomenų centrų infrastruktūrą Haminoje, Kajanyje, Muhose ir Vaaloje, kad patenkintų augančią tokių paslaugų kaip „Gemini“, „Search“ ir „Maps“ paklausą.

Natūraliai kyla klausimas: kodėl tokio masto projektai keliauja į Suomiją, nors Lietuva taip pat turi sparčiai augančią atsinaujinančios energetikos gamybą, vėsų klimatą, stiprią skaitmeninę infrastruktūrą ir geografiškai yra tame pačiame Šiaurės Europos regione?

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Lietuva užsitikrina dujas dešimtmečiui: „Ignitis“ sudarė ilgalaikę SGD sutartį su JAV tiekėju

4 min. skaitymo • prieš 3 val

„Trezor“ patyrė kritinę ataką: apgavikiški laiškai buvo siunčiami iš tikro domeno

3 min. skaitymo • prieš 4 val

Štai jis: pirmasis istorijoje sulankstomas „iPhone“ – sureagavo ir „Samsung“

Visi naujausi straipsniai →

Suomijos pranašumas – ne vien pigi elektra

Pirmiausia, Suomija „Google“ nėra naujas eksperimentas. Bendrovė Haminoje veikia jau 15 metų. Buvusį popieriaus fabriką pavertusi duomenų centru, ji ten sukūrė tiekėjų, inžinierių, statybos, ryšio ir infrastruktūros ekosistemą. „Google“ duomenimis, vien 2023–2025 m. jos veikla Haminoje buvo susijusi su daugiau kaip 600 Suomijos tiekėjų.

Tai svarbu todėl, kad hiperskalės duomenų centro pasirinkimas nėra tik žemės sklypo ir elektros kainos palyginimas. Investuotojas vertina, ar šalyje jau egzistuoja patikima tiekimo grandinė, elektros ir ryšio infrastruktūra, ar galima greitai gauti didelę galią ir ar projektą bus įmanoma plėsti po penkerių ar dešimties metų.

Suomija turi dar vieną labai stiprų argumentą – galimybę pasiūlyti didelį kiekį stabilios, mažai anglies dioksido išskiriančios elektros. Rugsėjo 9 d. „Fortum“ ir „Google“ paskelbė apie 22 metų elektros pirkimo sutartį, apimančią iki 50 proc. Loviisos atominės elektrinės pajėgumo.

Ši sutartis padeda „Fortum“ pagrįsti elektrinės eksploatavimo pratęsimą iki 2050 m., o „Google“ suteikia ilgalaikį, prognozuojamą mažai anglies dioksido išskiriančios energijos šaltinį. Loviisos elektrinė šiuo metu pagamina apie dešimtadalį Suomijos elektros.

Be to, „Google“ Suomijoje planuoja naują sausumos vėjo energijos pajėgumą ir 94 MW baterijų sistemą, skirtą tinklui stabilizuoti šaltais ir nevėjuotais laikotarpiais. Tai parodo, kokio masto energetikos planavimo šiandien reikalauja DI infrastruktūra: neužtenka turėti daug elektros per metus – jos reikia konkrečioje vietoje ir konkrečią valandą.

Suomijos perdavimo sistemos operatorius „Fingrid“ rugpjūtį skelbė, kad vien duomenų centrų projektų, jau turinčių prijungimo sutartis, planuojama galutinė galia šalyje siekia beveik 5 GW. Rugsėjo 9 d. „Fingrid“ papildomai pažymėjo, kad jei visi šie projektai būtų įgyvendinti visa apimtimi, Suomijos elektros vartojimas, palyginti su 2025 m., galėtų išaugti beveik 40 proc.

Tai milžiniški skaičiai, tačiau jie kartu rodo ir rinkos brandą: duomenų centrų plėtra Suomijoje jau planuojama ne pavienių objektų, o visos elektros sistemos mastu.

Prie energetikos prisideda ir klimatas. Šiaurės Suomijos žema vidutinė temperatūra mažina dalį serverių aušinimui reikalingos energijos. Haminoje „Google“ jau naudoja jūros vandeniu pagrįstą aušinimo sistemą ir perteklinę šilumą nukreipia vietos šilumos vartotojams. Todėl naujas investuotojas čia gauna ne teorinį pažadą, o jau veikiančios infrastruktūros precedentą.

Europa apskritai aktyviai ieško vietų naujai DI infrastruktūrai. „Technaujienos.lt“ anksčiau rašė, kad Europos Sąjunga DI „gigafabrikams“ planuoja daugiau kaip 30 mlrd. eurų masto plėtrą. Suomijos atvejis parodo, kad šios lenktynės vis dažniau tampa energetikos ir tinklo, o ne vien technologijų klausimu.

Ar Lietuva iš tikrųjų neturi ko pasiūlyti?

Situacija nėra tokia paprasta, kad Suomija būtų „pasirinkta“, o Lietuva – „atmesta“. Nėra viešų duomenų, kad „Google“, priimdama dabartinį sprendimą, būtų lyginusi Suomiją būtent su Lietuva. Tačiau dviejų šalių palyginimas gerai atskleidžia, ko reikia norint pritraukti hiperskalės DI infrastruktūrą.

Lietuvos energetikos rodikliai pastaraisiais metais gerėjo labai sparčiai. Lietuvos energetikos agentūra rugsėjo 3 d. paskelbė, kad per pirmuosius aštuonis 2026 m. mėnesius net 83 dienas vietinė elektros gamyba buvo didesnė už vartojimo poreikį. Daugiau kaip 80 proc. šiemet Lietuvoje pagamintos elektros sudarė atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių gamyba, o rugpjūtį nacionalinė gamyba patenkino 95,2 proc. šalies vartojimo poreikio. Šiuos duomenis skelbia Lietuvos energetikos agentūra.

„Litgrid“ duomenimis, liepos pabaigoje Lietuvos elektrinių bendra įrengtoji galia siekė 9,855 GW, iš jų 3,615 GW sudarė saulės ir 2,679 GW – vėjo elektrinės. Taigi vien elektros gamybos potencialo Lietuvai netrūksta.

Tačiau dideliam duomenų centrui svarbus ne nacionalinis metinis elektros balansas, o tai, ar šimtus megavatų galima patikimai atvesti į konkretų sklypą. Čia Lietuva vis dar turi darbo. „Technaujienos.lt“ jau rašė, kad elektros Lietuvoje gali pakakti, tačiau vietinių tinklų pajėgumai vis tiek stabdo dalį investicinių projektų.

Tą patį iš esmės pripažįsta ir valstybės institucijos. 2026 m. liepą Energetikos ministerija paskelbė, kad speciali tarpinstitucinė grupė rengia sąlygas didelio masto duomenų centrų plėtrai Lietuvoje. Į darbą įtrauktos Energetikos ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijos, „Investuok Lietuvoje“, „Ignitis grupė“ ir EPSO-G grupės įmonės.

„Litgrid“ savo ruožtu šiemet pristatė vartojimo pajėgumų žemėlapį, kuris investuotojams leidžia matyti vietas, kuriose operatorius jau įvertino galimybes prie perdavimo tinklo prijungti didelės galios vartotojus, tarp jų ir duomenų centrus. 2026–2035 m. Lietuvos perdavimo tinklo plėtrai ir atstatymui planuojama apie 2,5 mlrd. eurų investicijų.

Lietuva turi ir konkrečių teritorijų, kurios kuriamos būtent tokiems projektams. „Investuok Lietuvoje“ tarp svarbiausių vietų išskiria Kruonį – šalia 900 MW Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės esančią teritoriją, kuriai numatyta didelės galios elektros ir ryšio infrastruktūra. Šalis taip pat turi mažos delsos šviesolaidžio maršrutus į pagrindinius Europos skaitmeninius centrus ir naują Helsinkį bei Varšuvą jungiantį Baltijos ryšio žiedą.

Todėl Lietuvos problema nėra ta, kad ji būtų netinkama duomenų centrams. Priešingai – infrastruktūros pagrindas jau egzistuoja. Skirtumas tas, kad Suomija šiandien gali parodyti ne tik potencialą, bet ir 15 metų „Google“ veiklos istoriją, šimtų tiekėjų ekosistemą, beveik 5 GW duomenų centrų projektų prijungimo sutarčių portfelį bei dešimtmečiams į priekį užtikrinamą branduolinės ir atsinaujinančios energijos kombinaciją.

Lietuva šią ekosistemą dar kuria. Ir tai turbūt yra svarbiausias atsakymas į klausimą, kodėl dabartiniai milijardai keliauja į Suomiją: didžiausi technologijų infrastruktūros projektai paprastai renkasi ne vien šalį, kurioje elektra pigi ar žemė laisva, bet vietą, kurioje galima mažiausia rizika užsitikrinti šimtus megavatų galios, aušinimą, ryšį ir plėtrą keliems dešimtmečiams.

Tai nereiškia, kad Lietuva šias lenktynes pralaimėjo. Priešingai, auganti vietinė elektros gamyba, Kruonio potencialas, stiprėjantis perdavimo tinklas ir geras tarptautinis ryšys suteikia realų pagrindą pretenduoti į naujos kartos projektus. Tačiau Suomijos pavyzdys rodo, kad norint prisivilioti dešimčių milijardų eurų DI infrastruktūros investicijas energetikos, ryšio, teritorijų planavimo ir valstybės sprendimai turi veikti kaip viena sistema.

Šaltiniai: „Google“, 2026-09-09; „Fortum“, 2026-09-09; „Fingrid“, 2026-08-18 ir 2026-09-09; Lietuvos energetikos agentūra, 2026-09-03; Energetikos ministerija, 2026-07-03; „Litgrid“, 2026; „Investuok Lietuvoje“, 2025–2026.