Kinija stato milžinišką povandeninių dronų motininį laivą: palydovai atskleidė neįprastą projektą

Sekite TechNaujienos Google

Šanchajaus laivų statykloje statomas neįprastas didelis laivas, kurio konstrukcija gali atskleisti naują Kinijos povandeninių dronų programos etapą. Rugsėjo 15 d. specializuotas leidinys „Naval News“ paskelbė palydovinių nuotraukų analizę: pasak povandeninės technikos eksperto H. I. Suttono, laivas greičiausiai projektuojamas gabenti, prižiūrėti ir į vandenį leisti milžiniškus nepilotuojamus povandeninius aparatus.

Projektas pastebėtas „Hudong-Zhonghua“ laivų statykloje. Jei analitiko vertinimas pasitvirtins, tai būtų vienas pirmųjų specialiai dideliems povandeniniams dronams pritaikytų motininių laivų. Kinijos valdžia viešai nepatvirtino nei jo paskirties, nei planuojamų misijų, todėl šiuo metu kalbama apie iš palydovinių vaizdų padarytą techninę išvadą, o ne oficialiai pristatytą karinę sistemą.

Esminė detalė slypi ne laivo išorėje, o jo gale: iš nuotraukų sprendžiama apie neįprastą nuleidimo mechanizmą, kuris galėtų leisti didelius povandeninius aparatus iškelti iš vandens ir vėl panardinti, nepasikliaujant įprastu kranu. Tai leistų jiems veikti toliau nuo sausumos bazių.

Ką išdavė laivo konstrukcija?

H. I. Suttonas peržiūrėjo kelias palydovines nuotraukas ir atkreipė dėmesį į laivo panašumą į desantinį transportinį laivą, turintį doką laivagalyje. Tačiau naujojo objekto dokas neįprastas: po povandeniniu aparatu numatyta atvira erdvė, o į ją įstatoma atrama, kuri, kaip manoma, gali būti nuleidžiama dvylika vertikalių mechanizmų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Europa pristatė naują sparnuotąją raketą: smūgiai už 300 km ir masinių atakų galimybė

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Didžiulis elektromobilių tyrimas: kiek baterijos talpos lieka nuvažiavus 150 tūkst. km?

4 min. skaitymo • prieš 17 val

M+S padangos: ar tikrai Lietuvoje su jomis galima važinėti žiemą?

Visi naujausi straipsniai →

Toks sprendimas būtų pritaikytas labai dideliems nepilotuojamiems povandeniniams aparatams. Laivas galėtų juos paimti iš vandens, perkelti į vidinį angarą ir atlikti priežiūros darbus. Angaras matomas priešais laivagalio doką. Pagal stebimus matmenis analitikas mano, kad jame tilptų maždaug keturi dideli aparatai arba daugiau mažesnių. Tai talpos įvertinimas, o ne patvirtinta gamintojo specifikacija.

„Naval News“ pažymi, kad 2025 m. Kinijoje buvo siūlytas panašus, tačiau mažesnis mokslinių povandeninių aparatų aptarnavimo projektas. Naujasis statinys išsiskiria uždaru angaru ir mastu. Dėl šių požymių Suttonas karinę povandeninių dronų bazę laiko labiausiai tikėtinu paaiškinimu, nors civilinės paskirties negalima atmesti vien pagal viešai matomas nuotraukas.

Kokius dronus toks laivas galėtų gabenti?

Kinija jau išbando dviejų tipų ypač didelius nepilotuojamus povandeninius aparatus, specialistų vadinamus XXLUUV. „Naval News“ duomenimis, jie yra apie 35 ir 45 metrų ilgio. Šie skaičiai rodo, kad kalbama ne apie nedidelius tyrimų robotus, o apie tradiciniams povandeniniams laivams artimo masto platformas, kurių užduotys dar nėra viešai atskleistos.

Ankstesnėse Hainano saloje stebėtose pratybose tokie aparatai buvo laikomi specialiuose plaukiojančiuose dokuose. Dokai leidžia juos išgabenti į bandymų vietą, tačiau operacijoms didesniais atstumais reikėtų patogesnio aptarnavimo sprendimo. Naujas laivas galėtų tapti mobiliąja baze: transportuoti aparatus, saugoti juos ne vandenyje, atlikti priežiūrą ir, galbūt, leisti į misijas.

Konkreti šių povandeninių dronų ginkluotė, autonomiškumo lygis, veikimo nuotolis ir užduotys nėra patvirtinti. Galima svarstyti žvalgybos, stebėjimo ar kitų karinių operacijų scenarijus, tačiau jų nederėtų pateikti kaip jau įrodytų naujojo laivo galimybių.

Kinijos projektas išryškina platesnę technologinę kryptį: kariuomenėms svarbu ne tik sukurti pavienį droną, bet ir užtikrinti jo paleidimą, susigrąžinimą, remontą bei pakartotinį panaudojimą. Tokia infrastruktūra gali nulemti, ar nepilotuojamas aparatas liks bandymų prototipu, ar taps nuolat naudojama sistema. Panašią tendenciją matome ir raketų srityje: neseniai pristatytas Europos sparnuotosios raketos „SQUALL“ projektas akcentuoja masinės gamybos ir didelio kiekio panaudojimo svarbą. Apie kitos rūšies nepilotuojamų aparatų keliamus iššūkius anksčiau rašėme nagrinėdami NATO kovos su dronais planus.

Kol laivas neužbaigtas, o jo paskirtis oficialiai neatskleista, tikslingiausia išvada išlieka atsargi: palydovinės nuotraukos rodo didelį ir neįprastą objektą, kurį povandeninių sistemų specialistas sieja su Kinijos bepiločių povandeninių laivų programa. Galutinį atsakymą suteiks naujos laivo nuotraukos, bandymai ar oficiali informacija.