Pamoka NATO: Ukrainos F-16 sparčiai dėvisi – brangūs naikintuvai tampa pigių atakų įkaitais

Pridėkite „Technaujienos.lt“ prie mėgstamų „Google“ šaltinių.

Pridėti

Ukrainos naudojami naikintuvai F-16 tapo viena svarbiausių šalies apsaugos nuo Rusijos oro atakų priemonių, tačiau jų sėkmė sukūrė naują problemą. Nuolatinės misijos prieš palyginti pigius smogiamuosius ir apgaulės dronus sparčiai eikvoja ribotus orlaivių skrydžio išteklius ir verčia dažniau atlikti sudėtingą techninę priežiūrą.

Liepos 28 dieną paskelbtoje Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo tyrimų instituto RUSI analizėje teigiama, kad Ukrainos F-16 jau sunaikino gerokai daugiau nei 2 500 rusiškų „Geran“ ir „Gerbera“ tipo vienkartinio smūgio dronų. Tačiau analitikas Justinas Bronkas perspėja, kad naikintuvų naudojimas tokiems taikiniams perimti nėra tvarus ilgalaikis sprendimas.

F-16 turi ribotą skrydžio valandų skaičių, po kurio orlaiviui būtina atlikti giliąją techninę priežiūrą. Tai nėra paprastas patikrinimas aerodrome – tam tikrus darbus turi vykdyti specializuoti technikai, o kai kuriais atvejais lėktuvas turi būti siunčiamas į gamyklą.

Kuo dažniau naikintuvas kyla medžioti dronų, tuo greičiau artėja tokio remonto laikas. Ukrainai tai ypač svarbu, nes jos vakarietiškų orlaivių parkas išlieka palyginti nedidelis, o F-16 reikalingi ne tik dronams, bet ir sparnuotosioms raketoms perimti bei smūgiams į Rusijos pozicijas vykdyti.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

ES pradeda milžinišką DI plėtrą: „gigafabrikams“ – daugiau nei 30 mlrd. eurų

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Paaiškėjo kada NASA paleis naują kosminį teleskopą – dangų stebės 1 000 kartų greičiau nei „Hubble“

5 min. skaitymo • prieš 1 d.

Muziejaus kolekcijoje dešimtmečius slėpėsi sensacija – beveik visas 30 mln. metų senumo „šuo“

Visi naujausi straipsniai →

Panašu, kad Ukrainos F-16 parkas tapo savo veiksmingumo auka. Naikintuvai geba sėkmingai aptikti ir numušti rusiškus dronus, todėl jie nuolat siunčiami vykdyti užduočių, kurių poreikis praktiškai nesibaigia.

Pigūs dronai eikvoja brangių naikintuvų išteklius

Rusija savo masinius smūgius paprastai pradeda šimtais „Geran-2“, reaktyvinių „Geran-3“ ir apgaulės dronų „Gerbera“. Jų užduotis – ne tik pataikyti į numatytus objektus, bet ir apkrauti Ukrainos radarus, priversti aktyvuoti oro gynybos sistemas bei išnaudoti ribotas raketų atsargas.

Po dronų bangų dažnai paleidžiamos dešimtys sparnuotųjų raketų, tarp jų – iš bombonešių leidžiamos Kh-101 ir antžeminių sistemų „Iskander-K“ raketos. Atakas gali užbaigti balistinės „Iskander-M“ arba iš oro paleidžiamos „Kinžal“ raketos.

Tokioje sudėtingoje atakoje F-16 yra vienas universaliausių Ukrainos turimų ginklų. Naikintuvai gali kovoti su lėtais dronais, perimti gerokai pavojingesnes sparnuotąsias raketas ir vykdyti tikslius smūgius į antžeminius taikinius.

Problema ta, kad naikintuvo skrydis prieš pigų droną gali kainuoti nepalyginamai daugiau nei pats naikinamas taikinys. Dar didesnę reikšmę turi ne vien sunaudoti šaudmenys, bet ir kiekvieno skrydžio metu dėvimas variklis, važiuoklė, konstrukcija bei kitos sistemos.

RUSI duomenimis, Rusijos pramonė kas mėnesį pagamina daugiau kaip 6 000 vienkartinio smūgio dronų. Net jei Ukraina numuša didžiąją jų dalį, tokio gamybos tempo pakanka nuolatinei atakų kampanijai tęsti ir Ukrainos gynybos sistemoms alinti.

Siekdami tausoti raketas AIM-9 „Sidewinder“, Ukrainos F-16 pilotai prieš kai kuriuos dronus jau naudoja lėktuve įmontuotą 20 mm patranką ir pigesnes JAV tiekiamas AGR-20, dar vadinamas APKWS II, lazeriu valdomas raketas. Brangesnes oras–oras raketas stengiamasi išsaugoti sparnuotosioms raketoms ir kitiems svarbesniems taikiniams.

Vis dėlto patrankos ar pigesnių raketų naudojimas neišsprendžia pagrindinės problemos – naikintuvas vis tiek turi pakilti, pasiekti perėmimo zoną ir praleisti ore dalį riboto skrydžio valandų rezervo.

Todėl prieš „Geran“ ir „Gerbera“ dronus efektyviau naudoti tankų trumpojo nuotolio oro gynybos tinklą. Ukraina šiam tikslui pasitelkia mobiliąsias kulkosvaidžių grupes, priešlėktuvines patrankas „Gepard“ ir „Šilka“, nešiojamąsias sistemas „Stinger“ bei „Igla“, sraigtasparnius ir specialiai sukurtus perėmimo dronus.

Apie tai, kaip sparčiai keičiasi bepiločių technologijos ir atsiranda vis sunkiau neutralizuojamų sistemų, „Technaujienos.lt“ anksčiau rašė straipsnyje apie naują Rusijos droną, kurio perėmimas gali tapti rimtu iššūkiu.

F-16 reikalingi pavojingesnėms užduotims

F-16 ir Ukrainai perduoti prancūziški „Mirage 2000-5“ nuo 2025 metų pradžios sėkmingai naudojami ir Rusijos sparnuotosioms raketoms numušti. Būtent tokioms užduotims, RUSI vertinimu, reikėtų taupyti ribotus naikintuvų pajėgumus.

Trumpojo nuotolio oro gynybos priemonės gali palyginti pigiai kovoti su lėtais dronais, tačiau jos nėra patikimas atsakas į greitai skrendančias sparnuotąsias ir balistines raketas. Pastarosioms perimti Ukrainai būtinos NASAMS, IRIS-T, SAMP/T ir „Patriot“ sistemos bei jų raketos, kurių atsargos ribotos.

F-16 Ukrainai svarbūs ir kaip smogiamieji lėktuvai. Jie gali naudoti amerikietiškas GBU-39 ir JDAM bei prancūziškas AASM „Hammer“ sklendžiančiąsias bombas, leidžiančias atakuoti taikinius maždaug iki 60 kilometrų už fronto linijos.

Tokioms misijoms F-16 gali būti gerokai vertingesni nei gaudant kiekvieną Rusijos paleistą droną. RUSI analitiko teigimu, Ukrainos aviacijos rezultatai galėtų dar labiau pagerėti, jei F-16 eskadrilėms būtų suteikta daugiau laisvės savarankiškai planuoti ir vykdyti smūgius į greitai pasirodančius taikinius.

Ukraina taip pat tebenaudoja naikintuvus MiG-29 ir nedidelį skaičių Su-27, o vakarietišką parką papildo Prancūzijos perduoti „Mirage 2000-5“. Vis dėlto, pasak RUSI, būtent F-16 šiuo metu yra lankščiausias ir veiksmingiausias Ukrainos turimas naikintuvas.

Analizė atskleidžia ir svarbią pamoką NATO šalims. Ukrainos sukurta tanki trumpojo nuotolio oro gynyba remiasi daugybe mobiliųjų grupių ir reikalauja labai daug personalo. NATO valstybėms tokį tinklą atkartoti visoje savo teritorijoje būtų sudėtinga, todėl daugiau dėmesio gali tekti skirti radarais valdomoms priešlėktuvinėms patrankoms bei pigesniems šaudmenims, skirtiems dronams naikinti.

Tuo pat metu Ukraina savo dronais verčia panašią problemą spręsti ir Rusiją. Šimtų bepiločių atakos prieš naftos, dujų bei kitą infrastruktūrą priverčia Maskvą perkelti priešlėktuvines sistemas gilyn į šalies teritoriją. Dėl to prie fronto lieka mažiau oro gynybos priemonių, o Ukrainos dronams ir aviacijai atsiveria naujų galimybių.

Vienos tokių operacijų metu Ukrainos dronai Kryme sunaikino svarbų Rusijos radarą. Tai rodo, kad nuolatinė bepiločių kampanija alina ne tik Ukrainos naikintuvus – vis didesnę įtampą patiria ir Rusijos oro gynybos sistemos.