Pabradės poligone Lietuvoje karys stebi planšetėje rodomus bepiločių orlaivių sistemų duomenis per aktyviąją „Project Flytrap“ pratybų fazę. Šaltinis: U.S. Army / seržantas Max Elliott
Lietuvoje pirmą kartą testuojamos antidroninės sistemos: pritaikė Ukrainos pamokas
TRUMPAI
- • Lietuvoje pirmą kartą realiomis sąlygomis testuojamos antidroninės technologijos karių lygmenyje.
- • NATO pratybose Pabradėje integruojami dronai, elektroninės kovos priemonės ir dirbtiniu intelektu paremti sprendimai.
- • Karas Ukrainoje keičia NATO pasirengimą grėsmėms, kurios vis labiau susijusios su dronų technologijomis.
Lietuvoje JAV ir Jungtinės Karalystės kariai pirmą kartą realiomis kovos sąlygomis testuoja antidronines sistemas karių lygmenyje. Pabradės poligone vykstančiose tarptautinėse pratybose „Project Flytrap 5.0“ integruojami žvalgybiniai ir smogiamieji dronai, elektroninio trikdymo įranga bei dirbtiniu intelektu paremto valdymo sistemos. Pratybose naudojamos technologijos atspindi pokyčius, kuriuos pastaraisiais metais išryškino karas Ukrainoje.
Iš laboratorijų į mūšio lauką
Kaip teigia JAV kariuomenės naujienų portalas „U.S. Army“, Pabradėje vykstančios „Project Flytrap 5.0“ pratybos žymi svarbų pokytį NATO pasirengime šiuolaikiniam karui. JAV ir Jungtinės Karalystės kariai čia pirmą kartą karių lygmenyje realiomis sąlygomis integruoja antidronines sistemas į įprastus kovinius vienetus.
JAV 2-ojo kavalerijos pulko kariai kartu su britų parašiutininkais Pabradėje modeliuoja situacijas, kuriose abi pusės aktyviai naudoja bepiločius orlaivius. Pasak JAV kariuomenės pareigūnų, pagrindinis tikslas – išmokti greičiau aptikti dronus, koordinuoti atsaką ir apsaugoti karius nuo vis dažnesnių oro grėsmių mūšio lauke.
Pratybose taip pat naudojami „Stryker“ šarvuočiai, ant kurių montuojamos naujos kartos antidroninės sistemos.
„Mes praktiškai įrodome šios koncepcijos veikimą,“ – teigia 2-ojo kavalerijos pulko 2-osios eskadrono „Echo Troop“ vadas kapitonas Brendanas Printupas.
Ukrainos karo pamokos keičia NATO prioritetus
„Project Flytrap 5.0“ pratybose naudojamos technologijos aiškiai atspindi pokyčius, kuriuos pastaraisiais metais atnešė karas Ukrainoje. FPV dronai, elektroninės kovos priemonės ir realaus laiko duomenų perdavimas fronte tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio karo elementų.

Šios pratybos pabrėžia, kad antidroninės sistemos nebėra laikomos tik specializuotų padalinių įranga. Pirmą kartą jos integruojamos tiesiai į įprastus kovinius vienetus, kuriuose sprendimus turi priimti ne tik aukšto rango karininkai, bet ir eiliniai kariai bei seržantai.
Lietuva tampa svarbia NATO bandymų vieta
Pratybos Pabradėje yra platesnės NATO rytinio flango stiprinimo programos dalis. Jose dalyvauja daugiau nei 8 tūkst. karių iš aštuonių valstybių, o bandymai susieti su tarptautinėmis pratybomis „Swift Response“, „Immediate Response“, „Saber Strike“ ir „Sword“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Aviacijos inžinerijos ekspertas: kiek efektyvi gali būti „Dronų siena“ Lietuvoje?
Karas Ukrainoje parodė, kad net pigūs dronai gali tapti rimta grėsme tankams, artilerijai ir karių pozicijoms, todėl NATO dabar siekia kuo greičiau pritaikyti naująsias technologijas realioms kovos situacijoms ir Baltijos šalyse.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Kas nutinka žmogaus DNR po mirties? Mokslininkai turi atsakymą
2Visi būdai, kuriais telefonas gali sekti jūsų buvimo vietą – ir ką verta išjungti
3Černobylio zonoje kameros užfiksavo kai ką netikėto: karas pakeitė net laukinius gyvūnus
4Mokslininkai atskleidė, kuris žmogaus jutimas po mirties išnyksta paskutinis
5Kas vyksta žmogaus smegenyse likus kelioms minutėms iki mirties
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.