Lietuvos muitinė jau naudoja dirbtinį intelektą: krovinių patikroje – naujas technologijų vaidmuo

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos muitinėje dirbtinis intelektas jau nėra vien ateities planas. Jos sukurta sistema DIRVA skirta analizuoti rentgeno kontrolės įrenginių vaizdus ir padėti pareigūnams ieškoti galimai nedeklaruotų prekių geležinkelio vagonuose. Naujas viešasis pirkimas rodo, kad institucija numato lėšų šios technologijos priežiūrai ir palaikymui.

2026 m. rugpjūčio 7 d. paskelbtame oficialiame Europos Sąjungos viešųjų pirkimų skelbime nurodyta, kad Muitinės departamentas ketina įsigyti DI pagrįstos automatinės rentgeno vaizdų analizės sistemos DIRVA priežiūros ir palaikymo paslaugų. Numatoma sutarties vertė – 436 363,64 euro be PVM. Pasiūlymų teikimo terminas buvo rugsėjo 14-oji; skelbime galutinė sudarytos sutarties vertė dar nenurodyta.

Tai nėra naujos sistemos sukūrimo kaina ar jau išleista suma. Pirkimas susijęs su esamos technologijos priežiūra ir palaikymu. Ką ši sistema daro ir kodėl ji apskritai reikalinga muitinei?

Ką DIRVA ieško rentgeno nuotraukose?

DIRVA pavadinimas reiškia „Dirbtinis Intelektas Rentgeno Vaizdų Analizei“. Lietuvos muitinė yra paaiškinusi, kad projektas pradėtas 2023 m. pabaigoje siekiant sukurti DI, kuris analizuotų geležinkelio transporto rentgeno vaizdus ir padėtų pareigūnams aptikti galimą kontrabandą.

Naujausi straipsniai

7 min. skaitymo • prieš 43 minutės

Ukrainos fronte robotai jau atlieka 25 tūkst. misijų per mėnesį: Lietuva – milijardinės karinių technologijų programos dalis

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Šis mitybos pokytis biologinį amžių gali sumažinti net 4 metais per 4 savaites

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Mokslininkė ištyrė Vilniaus oro taršą: iš kur atkeliauja suodžiai?

Visi naujausi straipsniai →

Rentgeno kontrolė leidžia apžiūrėti vagono ar krovinio vidų jo neiškraunant. Tačiau nuotraukose gali būti daugybė persidengiančių objektų ir skirtingo tankio medžiagų, todėl vaizdų įvertinimas reikalauja pareigūno dėmesio bei patirties. DIRVA sumanyta kaip papildomas analizės įrankis, padedantis ieškoti įtartinų požymių; ji nepakeičia sprendimo atlikti tikrinimą ir savaime neįrodo, kad krovinys neteisėtas.

2025 m. gegužės mėnesį muitinė skelbė, kad DIRVA algoritmai veikė testinėje aplinkoje ir analizavo dviejų tipų geležinkelio vagonų vaizdus. Tuo metu sistema buvo tobulinama, kad galėtų vertinti ir kitų tipų vagonus, o pritaikymas automobiliams įvardytas kaip ateities galimybė, ne jau veikianti funkcija.

Vėlesnėje muitinės 2025 metų veiklos ataskaitoje nurodyta, kad sistema buvo sukurta 2025 metais ir yra skirta nedeklaruotoms prekėms aptikti. Vis dėlto šie dokumentai neatskleidžia, kiek vagonų DIRVA dabar realiai patikrina kasdien, kokiu tikslumu veikia ar kiek konkrečių kontrabandos atvejų jau padėjo nustatyti. Šių rezultatų neturėtume spėlioti.

436 tūkst. eurų – ne kūrimui, o priežiūrai

Rugpjūtį paskelbto konkurso objektas – DIRVA programinės įrangos priežiūra ir palaikymas. Oficialioje pirkimo informacijoje nurodyta 436 363,64 euro numatoma vertė be PVM. Pirkimo procedūra yra atviras tarptautinis konkursas; rugsėjo 14 d. buvo nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas.

Vien šis skelbimas neleidžia teigti, kad nurodyta suma jau sumokėta, kad konkursas turi laimėtoją ar kad visos sistemos diegimas baigtas kiekviename muitinės poste. Tačiau jis aiškiai rodo ketinimą finansuoti DIRVA veikimą ir techninį palaikymą po pirminio kūrimo etapo.

Projektas „Muitinės rizikos valdymo modernizavimas“, kuriam priklausė DIRVA kūrimas, buvo finansuojamas pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“ ir planą „Naujos kartos Lietuva“. Muitinės 2025 m. ataskaitoje šis projektas įvardytas tarp užbaigtų iniciatyvų.

Technologijos nauda priklausys nuo to, kaip gerai ji atpažins įvairių tipų krovinių vaizdus ir kaip sklandžiai jos išvados bus pritaikomos pareigūnų darbe. Kol muitinė nepaskelbė išsamių naudojimo rezultatų, galima patvirtinti sistemos paskirtį, sukūrimą ir planuojamą priežiūros pirkimą, bet ne jos faktinį efektyvumą.

Esminis pokytis: muitininkų vertinami rentgeno vaizdai papildomi automatine DI analize. Tai konkretus pavyzdys, kaip dirbtinis intelektas iš bendrų pažadų pereina į Lietuvos valstybės institucijų technologijų projektus – nors jo realaus naudojimo mastas ir rezultatai dar reikalauja papildomų duomenų.