Ši planeta neturėjo išgyventi: dabar ji gali padėti suprasti kas laukia mūsų Saulės sistemos

Sekite TechNaujienos Google

NASA Jameso Webbo kosminis teleskopas pateikė naujų užuominų, galinčių padėti paaiškinti vieną didžiausių pastarųjų metų astronomijos mįslių – kaip planeta galėjo išgyventi savo žvaigždės mirtį. Tyrėjų teigimu, šis atradimas leidžia geriau suprasti ne tik neįprastą egzoplanetos istoriją, bet ir tai, kas po milijardų metų gali nutikti Saulės sistemai.

Ieško atsakymų

2020 metais mokslininkai aptiko Jupiterio dydžio egzoplanetą – WD 1856 b, kuri, kaip manoma, išliko po to, kai prieš milijardus metų į Saulę panaši jos žvaigždė baigė savo gyvavimo ciklą ir tapo raudonąja milžine.

Liepos 1 dieną NASA paskelbė naujojo tyrimo, publikuoto mokslo žurnale „Nature“, išvadas, kuriose vienas iš šiuo metu galingiausių pasaulio teleskopų pateikė naujų duomenų, susijusių su jos išlikimo galimybėmis.

Pasak tyrėjų, vienas didžiausių galvosūkių buvo dabartinė planetos orbita. WD 1856 b aplink baltąją nykštukę skrieja vos maždaug 3 mln. kilometrų atstumu – apie 50 kartų arčiau nei Žemė aplink Saulę. Jei ji visą laiką būtų buvusi tokioje orbitoje, žvaigždei virtus raudonąja milžine planeta greičiausiai būtų buvusi praryta ir sunaikinta.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Naudojatės DI? Naujas „OpenAI“, „Google“ ir kitų milžinų vertinimas atskleidė nerimą keliančią problemą

3 min. skaitymo • prieš 3 val

Astronomai aptiko greičiausią žinomą žvaigždę: ji gali padėti išbandyti vieną svarbiausių Einšteino teorijų

3 min. skaitymo • prieš 5 val

Norite mažiau laiko praleisti telefone? Vienas paprastas sprendimas gali padėti

Visi naujausi straipsniai →

Siekdami geriau suprasti šį reiškinį, mokslininkai Jameso Webbo kosminiu teleskopu stebėjo planetos tranzitą – momentą, kai ji praskrieja priešais savo žvaigždę. Tai pirmą kartą leido tiksliau nustatyti jos masę, temperatūrą ir ištirti atmosferos sudėtį.

Tyrėjai apskaičiavo, kad planeta yra maždaug 4–11 kartų masyvesnė už Jupiterį, o jos atmosferoje aptiko metano ir smulkių aerozolių dalelių. Tai pirmasis atvejis, kai atmosfera aptikta aplink baltąją nykštukę skriejančioje planetoje.

Planetos temperatūra atskleidė, kas greičiausiai nutiko

Nors baltoji nykštukė į aplinką išspinduliuoja gerokai mažiau energijos nei į Saulę panaši žvaigždė, Jameso Webbo stebėjimai parodė, kad WD 1856 b yra gerokai šiltesnė, nei mokslininkai tikėjosi. Tyrėjai apskaičiavo, kad jos temperatūra siekia apie 126 laipsnius Celsijaus – gerokai daugiau, nei būtų galima paaiškinti vien dabartine jos orbita.

Būtent ši detalė tapo svarbia užuomina. Tyrėjų teigimu, labiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kad planeta iš pradžių skriejo daug toliau nuo savo žvaigždės, todėl išvengė sunaikinimo, kai ši virto raudonąja milžine. Tik praėjus milijardams metų, veikiama kitų sistemos objektų gravitacijos, ji palaipsniui persikėlė į dabartinę itin artimą orbitą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Prognozės keičiasi: apskaičiuota, kiek ilgai dar Žemėje gali egzistuoti gyvybė

Tokį aiškinimą sustiprina ir planetos temperatūros modeliai. Tyrime atskleista, kad stiprus egzoplanetos įkaitimas greičiausiai įvyko praėjus maždaug 3–5,5 mlrd. metų po to, kai žvaigždė jau buvo virtusi baltąja nykštuke. Tai leidžia manyti, kad planeta nebuvo „praryta“ žvaigždės ir mįslingai išgyveno jos viduje, priartėdama prie jos gerokai vėliau.

Koks bus mūsų Saulės sistemos likimas?

Astronomai šiuo metu teigia, kad Saulės ateitis jau aiški – dabartiniai skaičiavimai rodo, kad maždaug po penkių milijardų metų Saulė išeikvos savo branduolyje esantį vandenilį, išsiplės į raudonąją milžinę ir vėliau virs baltąja nykštuke.

Kol kas manoma, kad šio proceso metu bus sunaikintos jai artimos planetos – Merkurijus, Venera ir galbūt Žemė. Tačiau tolimesnių planetų, tokių kaip Jupiteris ar Saturnas, likimas iki šiol išlieka neaiškus.

Būtent todėl WD 1856 b tyrimas laikomas svarbiu proveržiu. Pirmą kartą mokslininkai galėjo ne tik ištirti planetos, skriejančios aplink mirusią žvaigždę, atmosferą, bet ir surinkti duomenų, leidžiančių geriau suprasti, kaip tokios planetos gali išlikti bei keisti savo orbitas po žvaigždės mirties.

Nepaisant to, tai yra tik vienas iš galimų scenarijų. Šis tyrimas primena, kad planetų sistemos po savo žvaigždžių mirties gali vystytis sudėtingiau, nei manyta iki šiol. Be to, tai nėra vienintelis pastarojo meto darbas, verčiantis iš naujo pažvelgti į Saulės sistemos ateitį – anksčiau mokslininkai paskelbė ir tyrimą, kuriame pateikiama kitokia galima Žemės likimo prognozė.

Plačiau apie tai: Mokslininkai suabejojo dešimtmečius vyravusia prognoze: Žemės likimas gali būti kitoks