Kaip telefonas nustato jūsų vietą pastato viduje, kai GPS signalas beveik neveikia

Sekite TechNaujienos Google

GPS palydovai puikiai veikia po atviru dangumi, tačiau vos įžengus į didelį prekybos centrą, oro uostą ar požeminę aikštelę signalas gali smarkiai susilpnėti. Vis dėlto telefonas dažnai ir toliau gana tiksliai supranta, kur esate. Kaip?

Priežastis paprasta: šiuolaikinė vietos nustatymo sistema nėra vien GPS. Telefonas gali derinti informaciją iš „Wi-Fi“ prieigos taškų, mobiliojo ryšio bokštų, „Bluetooth“ švyturėlių ir savo jutiklių, todėl vieta patalpose gali būti nustatoma net tada, kai palydovų praktiškai „nemato“.

Tai ypač svarbu miestuose. Aukšti pastatai atspindi palydovinius signalus, o stogas ar gelžbetoninės konstrukcijos juos susilpnina. Tokiose vietose telefonui tenka remtis kitais orientyrais.

„Wi-Fi“ tinklai tampa nematomais orientyrais

„Google“ Android dokumentacijoje aiškina, kad „Location Accuracy“ gali naudoti belaidžius signalus – „Wi-Fi“, mobiliojo ryšio tinklą ir GPS – kartu su akselerometru, giroskopu bei kitais jutikliais.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Karas persikelia į Juodąją jūrą: Rusija per dvi dienas smogė keliems krovininiams laivams prie Odesos

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Ukraina smogė Rusijai į skaudžiausią vietą – skelbia paralyžiavusi daugiau nei pusę naftos perdirbimo pajėgumų

3 min. skaitymo • prieš 3 val

„Driežo smegenų“ idėja klaidina – mokslas žmogaus smegenų evoliuciją aiškina visai kitaip

Visi naujausi straipsniai →

Telefonui nebūtina prisijungti prie konkretaus „Wi-Fi“ tinklo. Pakanka aptikti aplink esančius prieigos taškus. Jų kombinacija tam tikroje vietoje dažnai būna gana unikali, todėl sistema gali palyginti ją su duomenų baze ir įvertinti, kur maždaug yra įrenginys.

Dideliuose pastatuose papildomai gali būti naudojami „Bluetooth“ švyturėliai. Jie siunčia trumpus signalus, pagal kuriuos programėlė gali suprasti, kad vartotojas yra konkrečioje pastato zonoje. Tokios sistemos naudojamos navigacijai oro uostuose, muziejuose, prekybos centruose ar renginių erdvėse.

Mobiliojo ryšio bokštai suteikia dar vieną sluoksnį. Telefonas nuolat palaiko ryšį su bazinėmis stotimis, todėl iš jų kombinacijos galima gauti apytikslę geografinę padėtį. Ji nebūtinai bus tokia tiksli kaip GPS lauke, bet gali būti pakankama miestui, rajonui ar judėjimo krypčiai nustatyti.

Jutikliai padeda „užpildyti tarpus“

Akselerometras, giroskopas ir kompasas patys savaime nepasako, kurioje gatvėje esate. Tačiau jie gali padėti sistemai suprasti, kaip judate po to, kai paskutinė patikima vieta jau buvo nustatyta.

Pavyzdžiui, jei telefonas žino, kad ką tik įėjote į pastatą, o vėliau GPS signalas dingsta, judesio jutikliai gali padėti apytikriai sekti žingsnius ir krypties pokyčius. Kai kuriose sistemose prie to prisideda barometras, padedantis įvertinti aukščio pokytį ir net pastato aukštą.

Dėl to navigacija patalpose tampa atskira technologijų sritimi. Ji svarbi ne tik žemėlapiams, bet ir robotams, sandėliams, avarinei pagalbai bei išmaniesiems pastatams.

Verta atskirti šį procesą nuo privatumo klausimo. TechNaujienos.lt jau anksčiau išsamiai rašė apie visus būdus, kuriais telefonas gali sekti buvimo vietą, ir kokius nustatymus verta peržiūrėti. Šiame straipsnyje kalbame būtent apie techninę problemą – kaip įrenginys orientuojasi ten, kur GPS veikia prastai arba visai neveikia.

Android naudotojai „Location Services“ skiltyje gali atskirai valdyti „Wi-Fi scanning“ ir „Bluetooth scanning“. Oficialų šių mechanizmų paaiškinimą galima rasti „Google“ Android pagalbos puslapyje.