Ištrynėte failą iš SSD? Kodėl jį susigrąžinti gali būti daug sunkiau nei iš paprasto kietojo disko

Sekite TechNaujienos Google

Jeigu prieš penkiolika metų netyčia ištrynėte svarbų failą iš kompiuterio, dažnai buvo verta nedelsiant išjungti kompiuterį ir bandyti duomenų atkūrimo programą. Šiandien, kai daugumoje kompiuterių naudojami SSD diskai, situacija gali būti gerokai negailestingesnė.

Priežastis nėra ta, kad SSD „prasčiau saugo“ failus. Problema slypi tame, kaip operacinė sistema ir pats diskas tvarko nebenaudojamus duomenų blokus. Svarbiausias žodis čia – TRIM.

Ištrinant failą klasikiniame HDD diske dažnai pirmiausia pašalinama informacija, nurodanti, kur failas yra. Patys magnetiniame diske įrašyti bitai dar kurį laiką gali likti fiziškai nepakeisti, kol ta vieta neperrašoma kitu turiniu. Todėl atkūrimo programa kartais dar spėja juos surasti.

SSD gauna signalą, kad duomenų blokų jau nebereikia

SSD veikia kitaip. „Windows“ ir kitos šiuolaikinės operacinės sistemos gali nusiųsti diskui TRIM komandą, kuri praneša, kad tam tikri blokai failų sistemai jau nebereikalingi. Pats diskas tuomet gali juos paruošti būsimam įrašymui.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Karas persikelia į Juodąją jūrą: Rusija per dvi dienas smogė keliems krovininiams laivams prie Odesos

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Ukraina smogė Rusijai į skaudžiausią vietą – skelbia paralyžiavusi daugiau nei pusę naftos perdirbimo pajėgumų

3 min. skaitymo • prieš 3 val

„Driežo smegenų“ idėja klaidina – mokslas žmogaus smegenų evoliuciją aiškina visai kitaip

Visi naujausi straipsniai →

„Microsoft“ dokumentacijoje aiškinama, kad SSD yra „flash“ atmintimi paremti įrenginiai, kuriuose duomenų negalima tiesiog perrašyti vietoje taip, kaip tai įsivaizduojame žiūrėdami į failų sąrašą. Blokai tvarkomi viduje, o nereikalinga informacija gali būti pašalinama per vadinamąjį „garbage collection“ procesą.

Tai reiškia, kad vien tai, jog ką tik paspaudėte „Delete“, dar nepasako, ar fiziniai duomenys jau sunaikinti. Tačiau SSD atveju laikas ir disko valdiklio veiksmai dažnai dirba prieš vartotoją. Net jei nieko naujo į diską sąmoningai neįrašote, jo vidinė priežiūra gali tęstis.

Situacija priklauso ir nuo konkretaus SSD, operacinės sistemos, failų sistemos, TRIM palaikymo bei to, ar diskas buvo prijungtas tiesiogiai, ar per tam tikrą USB valdiklį. Todėl nėra sąžininga žadėti vieną universalią „atkūrimo tikimybę“.

Ką daryti, jei failas iš tiesų svarbus

Pirmiausia – kuo mažiau naudoti tą diską. Neinstaliuokite į jį duomenų atkūrimo programų, nekopijuokite didelių failų ir neatnaujinkite sistemos vien tam, kad „pabandytumėte“. Jei duomenys turi realią finansinę ar asmeninę vertę, geriausia kreiptis į profesionalų duomenų atkūrimo specialistą ir neeksperimentuoti.

Prieš tai verta patikrinti paprastesnius variantus: šiukšlinę, debesijos versijų istoriją, „OneDrive“, „Google Drive“, „Dropbox“, atsargines kopijas, „Windows File History“ ar programos automatiškai kuriamas ankstesnes dokumento versijas.

Duomenų atkūrimo programos nėra bevertės. Jos gali padėti, kai failų sistema pažeista, kai TRIM nebuvo perduotas arba kai duomenys prarasti ne įprastu ištrynimo scenarijumi. Tačiau senas patarimas „ištryniau – paleisiu recovery programą ir tikrai atgausiu“ SSD eroje nebėra patikimas.

Geriausia apsauga lieka nuobodi, bet veiksminga – atsarginės kopijos. Svarbūs failai turėtų būti bent dviejose fizinėse vietose, o dar geriau – papildomai debesijoje. Tai ypač aktualu nešiojamuose kompiuteriuose, kur viename SSD dažnai laikomas visas žmogaus darbo ir asmeninis archyvas.

Jei kompiuteryje staiga pradėjo trūkti vietos, verta atskirti du skirtingus scenarijus. TechNaujienos.lt jau rašė apie atvejį, kai „Windows“ klaida galėjo „suvalgyti“ šimtus gigabaitų vietos. Tai nėra tas pats, kas fiziškai ištrinti failai iš SSD.

Techninį TRIM veikimo paaiškinimą galima rasti „Microsoft“ dokumentacijoje.