Kompiuterio pagrindinė plokštė ir duomenų saugojimo aparatinė įranga
Ištrynėte failą iš SSD? Kodėl jį susigrąžinti gali būti daug sunkiau nei iš paprasto kietojo disko
Jeigu prieš penkiolika metų netyčia ištrynėte svarbų failą iš kompiuterio, dažnai buvo verta nedelsiant išjungti kompiuterį ir bandyti duomenų atkūrimo programą. Šiandien, kai daugumoje kompiuterių naudojami SSD diskai, situacija gali būti gerokai negailestingesnė.
Priežastis nėra ta, kad SSD „prasčiau saugo“ failus. Problema slypi tame, kaip operacinė sistema ir pats diskas tvarko nebenaudojamus duomenų blokus. Svarbiausias žodis čia – TRIM.
Ištrinant failą klasikiniame HDD diske dažnai pirmiausia pašalinama informacija, nurodanti, kur failas yra. Patys magnetiniame diske įrašyti bitai dar kurį laiką gali likti fiziškai nepakeisti, kol ta vieta neperrašoma kitu turiniu. Todėl atkūrimo programa kartais dar spėja juos surasti.
SSD gauna signalą, kad duomenų blokų jau nebereikia
SSD veikia kitaip. „Windows“ ir kitos šiuolaikinės operacinės sistemos gali nusiųsti diskui TRIM komandą, kuri praneša, kad tam tikri blokai failų sistemai jau nebereikalingi. Pats diskas tuomet gali juos paruošti būsimam įrašymui.
„Microsoft“ dokumentacijoje aiškinama, kad SSD yra „flash“ atmintimi paremti įrenginiai, kuriuose duomenų negalima tiesiog perrašyti vietoje taip, kaip tai įsivaizduojame žiūrėdami į failų sąrašą. Blokai tvarkomi viduje, o nereikalinga informacija gali būti pašalinama per vadinamąjį „garbage collection“ procesą.
Tai reiškia, kad vien tai, jog ką tik paspaudėte „Delete“, dar nepasako, ar fiziniai duomenys jau sunaikinti. Tačiau SSD atveju laikas ir disko valdiklio veiksmai dažnai dirba prieš vartotoją. Net jei nieko naujo į diską sąmoningai neįrašote, jo vidinė priežiūra gali tęstis.
Situacija priklauso ir nuo konkretaus SSD, operacinės sistemos, failų sistemos, TRIM palaikymo bei to, ar diskas buvo prijungtas tiesiogiai, ar per tam tikrą USB valdiklį. Todėl nėra sąžininga žadėti vieną universalią „atkūrimo tikimybę“.
Ką daryti, jei failas iš tiesų svarbus
Pirmiausia – kuo mažiau naudoti tą diską. Neinstaliuokite į jį duomenų atkūrimo programų, nekopijuokite didelių failų ir neatnaujinkite sistemos vien tam, kad „pabandytumėte“. Jei duomenys turi realią finansinę ar asmeninę vertę, geriausia kreiptis į profesionalų duomenų atkūrimo specialistą ir neeksperimentuoti.
Prieš tai verta patikrinti paprastesnius variantus: šiukšlinę, debesijos versijų istoriją, „OneDrive“, „Google Drive“, „Dropbox“, atsargines kopijas, „Windows File History“ ar programos automatiškai kuriamas ankstesnes dokumento versijas.
Duomenų atkūrimo programos nėra bevertės. Jos gali padėti, kai failų sistema pažeista, kai TRIM nebuvo perduotas arba kai duomenys prarasti ne įprastu ištrynimo scenarijumi. Tačiau senas patarimas „ištryniau – paleisiu recovery programą ir tikrai atgausiu“ SSD eroje nebėra patikimas.
Geriausia apsauga lieka nuobodi, bet veiksminga – atsarginės kopijos. Svarbūs failai turėtų būti bent dviejose fizinėse vietose, o dar geriau – papildomai debesijoje. Tai ypač aktualu nešiojamuose kompiuteriuose, kur viename SSD dažnai laikomas visas žmogaus darbo ir asmeninis archyvas.
Jei kompiuteryje staiga pradėjo trūkti vietos, verta atskirti du skirtingus scenarijus. TechNaujienos.lt jau rašė apie atvejį, kai „Windows“ klaida galėjo „suvalgyti“ šimtus gigabaitų vietos. Tai nėra tas pats, kas fiziškai ištrinti failai iš SSD.
Techninį TRIM veikimo paaiškinimą galima rasti „Microsoft“ dokumentacijoje.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
„Virtus“ ir HX-2 išlaikė kovinius bandymus – pirmoji juos gaus brigada Lietuvoje
2„nginx2root“ spragos kelia skubų pavojų: ką turi padaryti svetainių administratoriai
3Kiek šį savaitgalį kainuos dyzelinas?
4Britai atidarė robotizuotą 155 mm sviedinių gamyklą: pajėgumas išaugs 16 kartų
5„Claude“ kūrėja „Anthropic“ užbaigė rekordinį IPO – pritraukta 93,5 mlrd. dolerių
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.