NASA ieškos milžiniško urvo Mėnulyje: jis galėtų tapti natūralia astronautų slėptuve

Sekite TechNaujienos Google

NASA atrinko naują misijos projektą, kuris tirs Marius kalvų duobę Mėnulyje ir mėgins nustatyti, ar po jos anga slepiasi didelis lavos tunelis. Jei požeminė ertmė bus patvirtinta, ji galėtų tapti natūralia apsauga astronautams nuo radiacijos, mikrometeoritų ir milžiniškų temperatūros svyravimų.

Projektas pavadintas GIMLI – „Geophysical Instruments for Marius Lunar pit Investigation“. Jį vykdys Planetų mokslo instituto vadovaujama komanda kartu su „Honeybee Robotics“ ir Norvegijos kosmoso agentūra. Į Mėnulį bus siunčiamas nusileidimo aparatas bei roveris, tačiau jie nešoks tiesiai į nežinomą urvą. Pirmiausia mokslininkai tirs jo aplinką radarais, seisminiais jutikliais ir gravitacijos matavimais.

Toks atsargumas svarbus. Iš orbitos darytos nuotraukos rodo įspūdingą Marius Hills Pit angą, bet skylė paviršiuje dar neįrodo, kad po ja driekiasi ilgas ir stabilus tunelis. GIMLI turės atsakyti, ar tai tik vertikali duobė, ar įėjimas į požeminę sistemą, kurią prieš milijardus metų suformavo tekėjusi lava.

Kodėl urvas gali būti vertingesnis už iš Žemės atgabentą bazę

Mėnulio paviršius žmogui yra priešiškas. Jis neturi tankios atmosferos ir magnetinio lauko, todėl astronautai patiria kosminę bei Saulės spinduliuotę. Temperatūra apšviestoje ir šešėlyje esančioje vietoje gali skirtis šimtais laipsnių, o net maži meteoroidai paviršių pasiekia beveik nesulėtėję.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„LitAI“ gamykla startuos 2027 m.: kas realiai galės naudotis Lietuvos DI infrastruktūra?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Įsilaužta į valstybės informacinę sistemą: kaip suprasti, ar jūsų duomenys gali būti panaudoti prieš jus

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Elektromobilių ir šilumos siurblių daugės, bet ar Lietuvos elektros tinklas tam pasiruošęs?

Visi naujausi straipsniai →

Žemėje nuo šių pavojų saugo atmosfera, tačiau Mėnulyje bazę tektų dengti storu regolito sluoksniu arba statyti sunkias apsaugines konstrukcijas. Kiekvienas papildomas kilogramas, gabenamas iš Žemės, smarkiai padidina misijos kainą ir sudėtingumą.

Požeminis lavos tunelis dalį šios apsaugos suteiktų nemokamai. Keli metrai uolienos virš galvos galėtų gerokai sumažinti radiaciją, apsaugoti nuo smulkių smūgių ir sušvelninti temperatūros svyravimus. Astronautams vis tiek reikėtų hermetiškų gyvenamųjų modulių, energijos, ryšio bei gyvybės palaikymo sistemų, tačiau jų nereikėtų taip stipriai šarvuoti.

Planetų mokslo institutas skelbia, kad GIMLI naudos žemę skverbiantį radarą, seisminius jutiklius ir gravimetrą. Radaras ieškos ribų tarp skirtingų požeminių sluoksnių, seisminės bangos parodys, kaip garsas sklinda uolienoje, o itin tikslūs gravitacijos pokyčiai galėtų išduoti tuščią ertmę.

Šių metodų derinys svarbus todėl, kad vienas instrumentas gali pateikti dviprasmišką rezultatą. Radaro signalą gali iškraipyti uolienų sudėtis, o gravitacijos anomaliją – didesnio tankio sluoksnis. Jei keli nepriklausomi matavimai rodys tą pačią požeminę erdvę, įrodymai taps daug stipresni.

Pirmiausia – mokslas, tik vėliau žmonių bazė

Marius kalvų regionas vertingas ne vien būsimiems astronautams. Tai viena vulkaniškai įvairiausių Mėnulio vietų. Duobės sienose matomi regolito bei senų lavos srautų sluoksniai, kurie kitur paslėpti po paviršiumi. Jie gali parodyti, kaip ilgai Mėnulyje veikė ugnikalniai ir ar tarp atskirų išsiveržimų praeidavo ilgi laikotarpiai.

Lavos tuneliai Žemėje susidaro tada, kai lava teka kanalu, o jos paviršius atvėsta ir sukietėja. Skysta lava po šiuo stogu nuteka toliau, palikdama tuščią ertmę. Mėnulyje dėl mažesnės gravitacijos tokie tuneliai teoriškai galėjo išaugti daug didesni nei Žemėje.

Vis dėlto net patvirtintas urvas dar nebūtų paruošta bazė. Reikėtų nustatyti, ar jo stogas stabilus, ar viduje nėra pavojingų nuošliaužų, kaip įrengti saugų įėjimą ir kaip palaikyti ryšį su paviršiumi. Mėnulio dulkės yra abrazyvios, o šešėlyje veikiančiai įrangai reikėtų patikimo energijos šaltinio.

GIMLI todėl nėra astronautų apgyvendinimo misija. Tai žvalgyba, turinti sumažinti nežinomybę prieš siunčiant brangesnę įrangą. NASA tokį darbą finansuos per PRISM programą, o skrydžiui numatyta naudoti komercinių Mėnulio krovinių misijų CLPS infrastruktūrą.

Projektas papildo platesnes pastangas sugrąžinti žmones į Mėnulį. „TechNaujienos.lt“ jau pristatė NASA kuriamos Mėnulio bazės viziją ir analizavo, kodėl sugrįžimas užtruko kelis dešimtmečius. Požeminės erdvės galėtų pakeisti tai, kur tokia bazė ilgainiui būtų statoma.

Net jei GIMLI tunelio neras, misija nebus nesėkminga. Matavimai padės paaiškinti pačios duobės kilmę ir Mėnulio vulkaninę istoriją. O jeigu po paviršiumi iš tiesų bus aptikta didelė stabili ertmė, žmonija gaus kai ką labai reto – natūralią statybų aikštelę kitame pasaulyje.