Pereiti prie pagrindinio turinio
Skip to content
Karas persikelia į Juodąją jūrą: Rusija per dvi dienas smogė keliems krovininiams laivams prie Odesos

Krovininiai laivai Juodojoje jūroje prie Odesos

Karas persikelia į Juodąją jūrą: Rusija per dvi dienas smogė keliems krovininiams laivams prie Odesos

Juodojoje jūroje per kelias dienas smarkiai išaugo spaudimas civilinei ir krovininei laivybai. Rusijos Gynybos ministerija spalio 5 dieną paskelbė smogusi dviem Ukrainos krovininiams laivams, o dieną prieš tai pranešė apie dar kelis atakuotus laivus šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje.

REKLAMA

Maskva teigia, kad laivai gabeno Ukrainos kariuomenei skirtą techniką ir atsargas. Šių teiginių Reuters nepriklausomai patvirtinti negalėjo. Tuo pat metu Ukraina spalio 3 dieną pranešė, kad Rusijos ataka Odesos regiono uoste pataikė į su Liberijos vėliava plaukiojusį krovininį laivą – vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti, dar 13 įgulos narių evakuoti.

Ši smūgių seka rodo, kad Juodosios jūros laivyba vėl tampa viena svarbiausių karo spaudimo zonų. Ukrainai Odesos regiono uostai yra kritiškai svarbūs grūdų, metalo ir kitų prekių eksportui, todėl bet kokia ilgalaikė rizika prekybiniams laivams tiesiogiai smogia šalies ekonomikai.

REKLAMA

Per dvi dienas – keli pranešimai apie smūgius laivams

Spalio 5 dieną Rusijos Gynybos ministerija pranešė smogusi dviem krovininiams laivams Juodojoje jūroje. Pasak ministerijos, vienas sausakrūvis gabeno karinę techniką, o kitas – karines atsargas ir buvo atakuotas į pietus nuo Odesos.

Tą pačią dieną Rusija taip pat skelbė pataikiusi į kuro saugyklas Čornomorsko uoste. Maskva teigė, kad degalai buvo skirti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Ukraina ir nepriklausomi šaltiniai šių konkrečių teiginių apie krovinių paskirtį nepatvirtino.

Diena anksčiau Rusijos Gynybos ministerija teigė smogusi dar dviem sausakrūviams laivams šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje, esą taip pat gabenusiems karinę techniką į Odesos uostą. Dar ankstesniame tos pačios dienos pranešime Maskva minėjo kitą laivą į rytus nuo Odesos.

REKLAMA

Šių pranešimų seka svarbi ne vien dėl laivų skaičiaus. Ji rodo, kad Rusija aktyviau taikosi į jūrų logistiką kaip į vieną Ukrainos karo ekonomikos silpnųjų vietų.

Spalio 3 dieną Ukrainos jūrų uostų administracija pranešė apie ataką prieš Liberijos vėliavos krovininį laivą viename Odesos regiono uostų. Per smūgį žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti. Reuters nurodė, kad 13 kitų įgulos narių buvo evakuoti.

Didžiausia grėsmė – ne vien sugadinti laivai, bet ir brangstanti laivyba

Net jei pats uostas fiziškai lieka veikiantis, komercinei laivybai svarbiausia yra rizika. Kuo daugiau atakų vyksta prie uostų ir laivybos koridorių, tuo brangesnis tampa draudimas, sudėtingiau rasti laivų savininkų, sutinkančių plaukti į regioną, ir didėja transportavimo kaštai.

REKLAMA

Ukrainai tai ypač jautru, nes Juodosios jūros uostai yra vienas pagrindinių šalies eksporto vartų. Žemės ūkio produkcija ir metalai sudaro svarbią eksporto pajamų dalį, o dėl karo sausumos maršrutai negali visiškai pakeisti jūrų transporto.

Reuters spalio 5 dieną taip pat rašė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainos uostus ir geležinkelius jau smarkiai paveikė šalies ekonomiką. Mažėjantis eksportas reiškia mažesnes pajamas verslui ir valstybei tuo metu, kai karo biudžeto poreikiai tik didėja.

Ši smūgių kryptis dera su platesne pastarųjų dienų Rusijos taktika. TechNaujienos.lt jau rašė apie atakų seriją prieš tiltus per Dnieprą. Dabar panašus spaudimas matomas ir jūrų logistikoje.

Rusija teigia, kad jos taikiniai yra su kariuomene susijusi logistika, tačiau atakos komerciniuose uostuose ir prieš krovininius laivus neišvengiamai didina pavojų civilinei laivybai. Būtent ši riba – tarp karinio krovinio ir civilinės prekybos infrastruktūros – artimiausiomis savaitėmis gali tapti viena svarbiausių Juodosios jūros saugumo temų.

Kol kas nėra pagrindo teigti, kad visa laivyba prie Odesos sustojo. Tačiau keli smūgiai per trumpą laiką yra pakankami, kad laivų operatoriai ir draudikai iš naujo vertintų riziką. Jei tokios atakos tęsis, poveikis gali būti jaučiamas ne tik Ukrainoje, bet ir platesnėje grūdų, metalų bei jūrų transporto rinkoje.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

Gabrielė Varnelytė Inovacijų entuziastė ir technologijų žurnalistė. Turite klausimų? Rašykite mums: redakcija@technaujienos.lt.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.