Antarktidos lede atsivėrė beveik Portugalijos dydžio skylė – mokslininkai nustatė, kas ją sukėlė

Sekite TechNaujienos Google

2024 m. Antarktidos žiemos viduryje palydovai užfiksavo tai, kas net tokiame ekstremaliame žemyne buvo neįprasta: milžinišką atviro vandens plotą ten, kur jūrą turėjo dengti beveik vientisas ledas.

Breido įlankoje Rytų Antarktidoje susiformavusi polinija – atviro vandens zona jūros lede – išaugo iki 89 121 kv. kilometrų. Tai plotas, artimas Portugalijos dydžiui.

Naujas „Geophysical Research Letters“ tyrimas rodo, kad skylę sukėlė ne vienas ekstremalus įvykis. Susidėjo keli procesai, kurie vienas kitą sustiprino.

Prieš atsiveriant skylei ledas jau buvo neįprastai silpnas

Tyrėjai nustatė, kad dar liepos pradžioje jūros ledo koncentracija regione siekė apie 96 proc. Tačiau iki liepos 30 d. ji nukrito žemiau 25 proc. Tai reiškė, kad iki pagrindinio įvykio ledo danga jau buvo stipriai „paruošta“ ir pažeidžiama.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 43 minutės

Fizikai sustiprino superlaidumą pasitelkę tai, ką vadiname „tuščia erdve“

3 min. skaitymo • prieš 48 minutės

Pentagonas kuria „Autowarcom“ – naują keturių žvaigždučių vadovybę dronų ir DI karui

3 min. skaitymo • prieš 53 minutės

Kinijoje rastas „ketursparnis“ dinozauras verčia perrašyti skrydžio istoriją

Visi naujausi straipsniai →

Tuomet per regioną viena po kitos praėjo šešios intensyvios atmosferos upės. Tai siauri atmosferos koridoriai, galintys pernešti milžiniškus vandens garų ir šilumos kiekius tūkstančius kilometrų.

Tyrimo duomenimis, jos atnešė ne tik drėgmę, bet ir neįprastai šiltą orą, šiaurinius vėjus bei padidintą ilgabangės spinduliuotės srautą. Kai kur anomalinis atmosferos sušilimas siekė apie 19 °C virš įprastų reikšmių.

Tuo pat metu jūros paviršiuje vyko karščio banga. Šiluma iš apačios stabdė naujo ledo formavimąsi, o atmosferos sąlygos iš viršaus dar labiau sunkino užšalimą. Rezultatas – žiemos viduryje atsivėręs milžiniškas atviro vandens plotas.

Kodėl tokios skylės mokslininkams svarbios?

Polinijos nėra savaime neįprastas reiškinys, tačiau jų dydis, vieta ir metų laikas gali labai skirtis. 89 tūkst. kv. kilometrų atvira zona žiemą yra pakankamai didelė, kad pakeistų šilumos, drėgmės ir dujų mainus tarp vandenyno ir atmosferos.

Atviras vanduo išskiria daugiau šilumos nei ledas. Tai gali veikti vietinius orus, vandenyno cirkuliaciją ir net biologinius procesus, nes pasikeičia šviesos bei maistinių medžiagų prieinamumas.

„TechNaujienos.lt“ ne kartą rašė apie netikėtus Antarktidos pokyčius. Pavyzdžiui, po 3 km storio ledu neseniai aptikta milžiniška iki tol nežinoma struktūra, o palydoviniai duomenys taip pat parodė, kad kai kurios Antarktidos vietos sparčiai žaliuoja.

Naujo tyrimo autoriai nepateikia vienos paprastos išvados „tai sukėlė X“. Priešingai – būtent ekstremalių atmosferos ir vandenyno sąlygų kombinacija leido atsiverti tokiai milžiniškai skylei.

Ir tai gali būti svarbiausia žinia. Klimato sistemoje pavojingiausi pokyčiai kartais prasideda ne nuo vieno rekordo, o nuo kelių neįprastų procesų, kurie sutampa tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje.