Tiesė dujotiekį ir jūros dugne rado 400 metų senumo laivą – viena detalė glumina archeologus

Sekite TechNaujienos Google

Ruošiant naujo dujotiekio trasą Vokietijos Greifsvaldo įlankoje narai aptiko tai, ko visai nesitikėjo – maždaug 400 metų senumo laivo liekanas. Radinys pasirodė esąs XVII amžiaus laivas, o archeologus ypač glumina vienas keistas objektas, kuriam jie iki šiol neranda aiškaus paaiškinimo.

Laivas buvo pastebėtas dar 2023 metais, kai prieš planuojamus dugno gilinimo darbus specialistai tikrino dujotiekio trasoje užfiksuotas anomalijas. Iš pradžių tai galėjo būti tiesiog metalo ar medienos nuolaužos, tačiau iš dumblo pradėjus lįsti batų padams, skriemuliams, virvėms ir inkarui tapo aišku – čia slypi visas laivo istorijos fragmentas.

Dabar paskelbtas išsamus tyrimas leidžia pirmą kartą susidaryti aiškesnį vaizdą, kas buvo rasta maždaug 7,5 metro gylyje. Archeologams teko skubėti: penkių žmonių komanda per vos 12 dienų atliko 22 nėrimus ir dokumentavo daugiau nei 60 radinių.

Tokios istorijos primena, kad statybų projektai kartais netikėtai tampa archeologiniais atradimais. TechNaujienos.lt jau rašė apie panašiai netikėtai išaiškėjusias istorines paslaptis – pavyzdžiui, po dešimtmečių įmintą nuskendusio laivo aukso lobio istoriją.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„Meta“ nutraukė tylą: neigia, kad jos DI agentas be leidimo skaitė privačias žinutes

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Android telefonuose atsiranda nauja apsauga nuo šnipinėjimo – štai ką ji fiksuos

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Elektromobilis tampa namų baterija: Vokietija atveria kelią energiją grąžinti į tinklą

Visi naujausi straipsniai →

Laivas galėjo nuskęsti stovėdamas vietoje

Išlikusios korpuso dalys rodo, kad laivas buvo statytas klinkeriniu būdu – lentos persidengdavo viena su kita tarsi stogo čerpės, buvo tvirtinamos geležinėmis vinimis, o tarpai sandarinami dervos ir gyvūnų plaukų mišiniu.

Medienos rievių analizė parodė, kad bent dalis laivo statybai naudotų medžių buvo nukirsti XVII amžiaus pirmoje pusėje. Tyrėjai laivą datuoja maždaug 1620–1640 metų laikotarpiu.

Tarp radinių buvo du kaltiniai geležiniai inkarai, medinė plūdė, virvės, statinių dalys, batų padai ir keli dailidžių įrankiai. Pastarieji leidžia manyti, kad laive buvo nedidelė dirbtuvė – įgula galėjo pati atlikti remontą ilgesnių kelionių metu.

Ypač įdomus radinys – beveik keturių metrų ilgio iš tuščiavidurio ąžuolo pagamintas vamzdis. Archeologai mano, kad tai galėjo būti triumo siurblys, skirtas iš laivo vidaus šalinti besikaupiantį vandenį.

Tačiau laivo žūties istorija lieka neaiški. Kai kurios medienos dalys yra apdegusios, todėl viena versija – laive kilo gaisras. Kita detalė dar labiau intriguoja: pagal inkarų padėtį laivas galėjo būti nuskendęs tuo metu, kai stovėjo išmetęs inkarą.

Tyrėjai kol kas vengia skelbti vieną galutinį scenarijų. Per mažai korpuso išliko, nėra aiškaus krovinio, o dalis nuolaužų gali gulėti už ištirtos teritorijos ribų.

Vienas radinys iki šiol neturi aiškaus paaiškinimo

Didžiausia mįslė – plokščia molinė plyta su skylėmis, įtvirtinta mediniame bloke. Archeologai teigia neradę gero tokio daikto analogo kituose laivų radiniuose.

Viena hipotezė – tai galėjo būti savadarbis galandimo įrankis, naudojamas atšipusiems kaltams ar grąžtams prižiūrėti. Tačiau tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai tik spėjimas.

Šis objektas išsiskiria tuo, kad atrodo akivaizdžiai pritaikytas praktiniam darbui, tačiau neaišku, kaip tiksliai jis veikė. Vienas iš tyrėjų Michałas Grabowskis pripažino, kad būtent ši detalė jam neduoda ramybės – jis vis dar tikisi išsiaiškinti tikrąją jos paskirtį.

Pats laivas taip pat lieka beveik be tapatybės. Nežinoma, iš kur jis atplaukė, kur plaukė ir ką gabeno. Nėra ir jokio užrašo ar radinio, kuris leistų susieti jį su konkrečiu laivu ar įgula.

Po tyrimų dujotiekio trasa buvo pakoreguota, o radimvietė uždengta smėlio maišais. Tai reiškia, kad bent dalis laivo vis dar guli dugne – tarsi užkonservuota laiko kapsulė.

Archeologai tikisi kada nors sugrįžti. Jei už dabartinės tyrimų zonos ribų išliko daugiau korpuso ar krovinio, gali paaiškėti ne tik, kam priklausė laivas, bet ir kodėl prieš maždaug keturis šimtmečius jo kelionė baigėsi Greifsvaldo įlankos dugne.