Rusija pakeitė taktiką Kyjive: dronais vieną po kito daužo tiltus per Dnieprą
Rusijos oro atakos prieš Kyjivą šią savaitę įgavo labai konkretų taikinį – tiltus per Dnieprą. Spalio 3-iosios rytą buvo apgadintas Šiaurinis tiltas, o ankstesnėmis dienomis kelis kartus atakuotas Pietinis tiltas. Kyjivo valdžia turėjo riboti eismą tarp dviejų miesto krantų.
Kyjivo miesto administracija pranešė apie apgadintą kelio dangą ir troleibusų kontaktinį tinklą. Tai nėra tik lokali transporto problema. Dniepras Kyjivą fiziškai dalija į dvi dalis, todėl keli pagrindiniai tiltai kasdien aptarnauja milžinišką žmonių, viešojo transporto ir logistikos srautą.
„Reuters“ skelbia, kad daugiau kaip trečdalis maždaug trijų milijonų Kyjivo gyventojų gyvena kairiajame Dniepro krante, nors didelė dalis jų dirba dešiniajame. Dėl to net trumpalaikis kelių tiltų uždarymas labai greitai virsta viso miesto problema.
Tiltui nebūtina sugriūti, kad miestas pajustų smūgį
Didelis tiltas yra sudėtingas inžinerinis objektas ir jį visiškai sunaikinti nėra lengva. Tačiau kariniu ir infrastruktūriniu požiūriu visiškas sugriovimas ne visada būtinas. Pakanka pažeisti važiuojamąją dalį, atramas, kabelius, kontaktinį tinklą ar kitą kritinę infrastruktūrą, kad eismą tektų riboti dėl saugumo.
Tai ypač aktualu mieste, kur alternatyvių maršrutų skaičius ribotas. Uždaromas vienas tiltas – srautai persikelia į kitus. Uždaromi du – prasideda grandininė perkrova. Tokiu būdu santykinai nedidelis fizinis pažeidimas gali sukelti neproporcingai didelius ekonominius ir logistinius padarinius.
Spalio 3 d. Kyjivo institucijos skelbė apie naujus eismo ribojimus po smūgio Šiauriniam tiltui. Dieną prieš tai dėl atakų Pietinio tilto zonoje mieste jau buvo susidarę dideli kamščiai.
Šios atakos taip pat atskleidžia, kaip keičiasi dronų panaudojimas. Anksčiau „Shahed“ dažniausiai buvo siejami su energetikos objektais ar pramonine infrastruktūra. Dabar matome bandymus jais veikti transporto mazgus, kurių pažeidimai greitai persiduoda visam miestui.
Kodėl tiltus tampa sunkiau apsaugoti?
Problema – jų dydis ir geografija. Tiltas yra ilgas, atviras objektas, kurio neįmanoma tiesiog „uždengti“ vienu oro gynybos kompleksu. Be to, dronai gali artėti skirtingomis kryptimis ir skirtingame aukštyje. Kai naudojami greitesni reaktyviniai aparatai, reakcijos laikas dar labiau trumpėja.
Ukrainos oro gynybai tuo pat metu reikia saugoti elektrines, transformatorines, gyvenamuosius rajonus, karinius objektus ir transporto arterijas. Tai verčia paskirstyti ribotus radarų, perėmėjų ir raketinių sistemų resursus.
Ši problema aktuali ir Lietuvai. „TechNaujienos.lt“ neseniai rašė, kad Lietuvoje planuojama kritinę elektros infrastruktūrą fiziškai stiprinti betoninėmis apsaugomis. Ukrainos patirtis rodo, kad ateities infrastruktūros apsauga vis dažniau turės būti projektuojama darant prielaidą, jog pigūs ir tikslūs bepiločiai bus nuolatinė grėsmė.
Kyjivo tiltų atakos kol kas nesukėlė miesto transporto sistemos griūties, tačiau parodė kitą dalyką: moderniame kare infrastruktūrą galima spausti ne vien didelėmis raketomis. Keli tiksliai panaudoti dronai gali priversti milijoninį miestą keisti kasdienį gyvenimą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Tiesė dujotiekį ir jūros dugne rado 400 metų senumo laivą – viena detalė glumina archeologus
2Natrio baterijos ruošiasi mesti iššūkį ličiui – technologija artėja prie masinės gamybos
3NASA aptiko 84 paslaptingus objektus – astronomai tokių dar nematė
4Elektromobilis tampa namų baterija: Vokietija atveria kelią energiją grąžinti į tinklą
5Android telefonuose atsiranda nauja apsauga nuo šnipinėjimo – štai ką ji fiksuos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.