Pereiti prie pagrindinio turinio
Skip to content
Rusija pakeitė taktiką Kyjive: dronais vieną po kito daužo tiltus per Dnieprą

Rusija pakeitė taktiką Kyjive: dronais vieną po kito daužo tiltus per Dnieprą

Rusijos oro atakos prieš Kyjivą šią savaitę įgavo labai konkretų taikinį – tiltus per Dnieprą. Spalio 3-iosios rytą buvo apgadintas Šiaurinis tiltas, o ankstesnėmis dienomis kelis kartus atakuotas Pietinis tiltas. Kyjivo valdžia turėjo riboti eismą tarp dviejų miesto krantų.

REKLAMA

Kyjivo miesto administracija pranešė apie apgadintą kelio dangą ir troleibusų kontaktinį tinklą. Tai nėra tik lokali transporto problema. Dniepras Kyjivą fiziškai dalija į dvi dalis, todėl keli pagrindiniai tiltai kasdien aptarnauja milžinišką žmonių, viešojo transporto ir logistikos srautą.

„Reuters“ skelbia, kad daugiau kaip trečdalis maždaug trijų milijonų Kyjivo gyventojų gyvena kairiajame Dniepro krante, nors didelė dalis jų dirba dešiniajame. Dėl to net trumpalaikis kelių tiltų uždarymas labai greitai virsta viso miesto problema.

REKLAMA

Tiltui nebūtina sugriūti, kad miestas pajustų smūgį

Didelis tiltas yra sudėtingas inžinerinis objektas ir jį visiškai sunaikinti nėra lengva. Tačiau kariniu ir infrastruktūriniu požiūriu visiškas sugriovimas ne visada būtinas. Pakanka pažeisti važiuojamąją dalį, atramas, kabelius, kontaktinį tinklą ar kitą kritinę infrastruktūrą, kad eismą tektų riboti dėl saugumo.

Tai ypač aktualu mieste, kur alternatyvių maršrutų skaičius ribotas. Uždaromas vienas tiltas – srautai persikelia į kitus. Uždaromi du – prasideda grandininė perkrova. Tokiu būdu santykinai nedidelis fizinis pažeidimas gali sukelti neproporcingai didelius ekonominius ir logistinius padarinius.

Spalio 3 d. Kyjivo institucijos skelbė apie naujus eismo ribojimus po smūgio Šiauriniam tiltui. Dieną prieš tai dėl atakų Pietinio tilto zonoje mieste jau buvo susidarę dideli kamščiai.

REKLAMA

Šios atakos taip pat atskleidžia, kaip keičiasi dronų panaudojimas. Anksčiau „Shahed“ dažniausiai buvo siejami su energetikos objektais ar pramonine infrastruktūra. Dabar matome bandymus jais veikti transporto mazgus, kurių pažeidimai greitai persiduoda visam miestui.

Kodėl tiltus tampa sunkiau apsaugoti?

Problema – jų dydis ir geografija. Tiltas yra ilgas, atviras objektas, kurio neįmanoma tiesiog „uždengti“ vienu oro gynybos kompleksu. Be to, dronai gali artėti skirtingomis kryptimis ir skirtingame aukštyje. Kai naudojami greitesni reaktyviniai aparatai, reakcijos laikas dar labiau trumpėja.

Ukrainos oro gynybai tuo pat metu reikia saugoti elektrines, transformatorines, gyvenamuosius rajonus, karinius objektus ir transporto arterijas. Tai verčia paskirstyti ribotus radarų, perėmėjų ir raketinių sistemų resursus.

REKLAMA

Ši problema aktuali ir Lietuvai. „TechNaujienos.lt“ neseniai rašė, kad Lietuvoje planuojama kritinę elektros infrastruktūrą fiziškai stiprinti betoninėmis apsaugomis. Ukrainos patirtis rodo, kad ateities infrastruktūros apsauga vis dažniau turės būti projektuojama darant prielaidą, jog pigūs ir tikslūs bepiločiai bus nuolatinė grėsmė.

Kyjivo tiltų atakos kol kas nesukėlė miesto transporto sistemos griūties, tačiau parodė kitą dalyką: moderniame kare infrastruktūrą galima spausti ne vien didelėmis raketomis. Keli tiksliai panaudoti dronai gali priversti milijoninį miestą keisti kasdienį gyvenimą.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.