Nešiojamasis kompiuteris privataus naršymo ir interneto privatumo temai
„Incognito“ režimas nepadaro jūsų nematomais – štai kas vis tiek gali matyti, kur naršote
„Incognito“ langas daugeliui tapo beveik anonimiško naršymo sinonimu. Tamsus langas, kepurės ir akinių piktograma bei žodis „private“ sudaro įspūdį, kad uždarius langą internete nelieka jokių pėdsakų. Tačiau tokia interpretacija yra klaidinga.
„Incognito“ pirmiausia saugo privatumą pačiame įrenginyje. Jis skirtas tam, kad kitas tuo pačiu kompiuteriu besinaudojantis žmogus naršyklės istorijoje nematytų, kokiose svetainėse lankėtės. Tai nėra anonimizavimo sistema ir ne VPN.
Pati „Google“ savo „Chrome“ pagalbos puslapyje aiškiai nurodo, kad privačiame režime svetainės, interneto tiekėjas, mokyklos ar darbdavio tinklo administratorius tam tikrais atvejais vis tiek gali matyti jūsų veiklą.
Ką „Incognito“ iš tikrųjų ištrina
Atidarius privatų langą sukuriama atskira naršymo sesija. Kai uždaromi visi tos sesijos „Incognito“ langai, „Chrome“ nepalieka įprastos naršymo istorijos ir pašalina tos sesijos slapukus bei svetainių duomenis.
Tačiau tai nereiškia, kad dingsta viskas. Jei atsisiuntėte failą, jis liks kompiuteryje. Jei susikūrėte žymę, ji taip pat liks. Jei prisijungėte prie „Gmail“, „Facebook“, banko ar kitos paskyros, pati svetainė žino, kas esate, nepriklausomai nuo to, kokios spalvos naršyklės langą naudojate.
Svetainės taip pat gali matyti jūsų IP adresą ir kitus ryšio požymius. Darbo vietoje interneto srautas gali eiti per organizacijos valdomą tinklą, ugniasienę ar saugumo sistemas. Tokiu atveju „Incognito“ režimas vietinio tinklo administratoriui nėra nematomumo apsiaustas.
Interneto tiekėjas taip pat nėra ištrinamas iš grandinės. Šiuolaikinis HTTPS stipriai riboja, kiek turinio tarp jūsų ir svetainės galima perskaityti, tačiau vien privataus lango įjungimas nekeičia pačio tinklo ryšio architektūros.
Kada privatus režimas iš tiesų naudingas
„Incognito“ nėra bevertis. Jis labai patogus naudojant bendrą kompiuterį, trumpam prisijungiant prie svetainės nepaliekant paskyros aktyvios ar tikrinant puslapį be įprastų slapukų. Jis taip pat gali padėti atskirti dvi prisijungimo sesijas arba patikrinti svetainę taip, kaip ją mato neprisijungęs vartotojas.
Tačiau jei tikslas yra paslėpti IP adresą nuo lankomos svetainės, vien privataus režimo neužtenka. Jei tikslas yra neleisti darbdavio tinklui registruoti srauto, jis irgi nėra tam skirtas. O jei įrenginyje įdiegta stebėjimo ar saugumo programinė įranga, naršyklės režimas apskritai gali nieko nepakeisti.
Privatumas internete susideda iš kelių sluoksnių: naršyklės saugomų duomenų, paskyrų, svetainių sekimo, tinklo, įrenginio leidimų ir operacinės sistemos. „Incognito“ sprendžia tik dalį šios grandinės.
Tą pačią logiką verta prisiminti ir naudojant kitus privatumo įrankius. Viena funkcija retai padaro žmogų „nematomą“. Geriau aiškiai žinoti, nuo ko konkreti priemonė saugo ir ko ji apskritai nesprendžia.
Oficialų „Chrome“ paaiškinimą galima rasti „Google Chrome“ pagalbos puslapyje. Daugiau praktinių saugumo gidų rasite TechNaujienos.lt technologijų skiltyje.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Antarktidos jūros lede atsivėrė beveik Portugalijos dydžio properša – mokslininkai nustatė, kas ją sukėlė
2Kinijoje rastas ketursparnis dinozauras verčia perrašyti skrydžio istoriją – skraidyti galėjo išmokti kelios linijos atskirai
3Ukraina pirmą kartą panaudojo savo balistinę raketą FP-7 – jau spaudžia gamintoją dėl Maskvą galinčios pasiekti FP-9
4Rusija pakeitė taktiką Kyjive: dronais vieną po kito daužo tiltus per Dnieprą
5Ukrainos dronai smogė didelei Rusijos naftos perdirbimo gamyklai – taikiniu tapo ir Samaros mazgas
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.