Elektromobilių ir šilumos siurblių daugės, bet ar Lietuvos elektros tinklas tam pasiruošęs?

Sekite TechNaujienos Google

Elektromobilių, šilumos siurblių, saulės elektrinių ir duomenų centrų skaičius auga, todėl elektros energijos reikės vis daugiau. Tačiau didžiausia problema gali būti ne tai, ar Lietuva pagamins pakankamai elektros, o ar vietinis tinklas sugebės ją reikiamu metu pristatyti ten, kur jos prireiks.

Europos Komisija šią vasarą pristatė kryptį, pagal kurią elektros tinklai turi tapti ne tik didesni, bet ir išmanesni. Realiu laiku analizuojami duomenys, dinaminiai tarifai, kaupikliai ir automatinis vartojimo valdymas turėtų padėti išvengti brangiausio scenarijaus – kai kiekvienam naujam poreikiui tiesiog tiesiami storesni kabeliai.

Lietuvai tai aktualu jau dabar. Jei viename gyvenamųjų namų kvartale vakare vienu metu pradedami krauti keliolika elektromobilių, veikia šilumos siurbliai ir įjungiami buitiniai prietaisai, vietos transformatorius gali pasiekti ribą, nors visos šalies mastu elektros tuo metu netrūksta. Energetikos pertvarkos sėkmę lems gebėjimas valdyti būtent tokias vietines apkrovas.

Problema yra ne kilovatvalandžių kiekis, o laikas ir vieta

Elektromobilio baterijai nesvarbu, ar ji bus įkrauta 18 val., ar 3 val. nakties, jei ryte automobilis paruoštas kelionei. Šilumos siurblys taip pat gali dalį darbo atlikti tuo metu, kai elektra pigesnė, o pastato šiluminė inercija leidžia temperatūrą išlaikyti kelias valandas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 29 minutės

NASA ieškos milžiniško urvo Mėnulyje: jis galėtų tapti natūralia astronautų slėptuve

4 min. skaitymo • prieš 44 minutės

„LitAI“ gamykla startuos 2027 m.: kas realiai galės naudotis Lietuvos DI infrastruktūra?

4 min. skaitymo • prieš 49 minutės

Įsilaužta į valstybės informacinę sistemą: kaip suprasti, ar jūsų duomenys gali būti panaudoti prieš jus

Visi naujausi straipsniai →

Šis lankstumas yra didžiulis nepanaudotas išteklius. Vietoje to, kad milijonai įrenginių veiktų tada, kai žmogus juos įjungia, jie galėtų reaguoti į kainą ir tinklo apkrovą. Vartotojas nustatytų rezultatą – pavyzdžiui, 80 proc. automobilio baterijos iki 7 val. ryto – o sistema pati pasirinktų tinkamiausią laiką.

Europos Komisija numato, kad dirbtinis intelektas galėtų prognozuoti paklausą, optimizuoti elektros srautus ir padėti geriau panaudoti jau pastatytą infrastruktūrą. Tai svarbu, nes tinklų rekonstrukcija brangi ir lėta, o nauji vartotojai prisijungia jau šiandien.

Dinaminiai tarifai šį modelį gali paversti finansiškai patraukliu. Kai vėjo ir saulės elektrinės pagamina daug energijos, kaina sumažėja, todėl automobilio įkrovimą ar vandens šildymą galima perkelti į pigesnes valandas. Tačiau tam reikia ne tik išmaniojo skaitiklio. Reikia įrenginių, kurie moka automatiškai reaguoti, aiškių tarifų ir vartotojui suprantamos programėlės.

Planuojantiems įkrovimą namuose svarbi ir individuali namo įvado galia. Vien stotelės įsigijimas neišsprendžia visų klausimų: svarbu apkrovos balansavimas, kuris sumažina automobilio įkrovimo galią, kai tuo pat metu veikia viryklė, šilumos siurblys ar kiti galingi prietaisai.

Išmanus tinklas nėra nematoma stebuklinga sistema

Skaitmenizacija turi ir kainą. Kuo daugiau elektros sistemos elementų sujungiama į bendrą duomenų tinklą, tuo svarbesnis tampa kibernetinis saugumas. Įkrovimo stotelės, kaupikliai ir pastatų valdymo sistemos gali tapti silpnomis grandimis, jei jos retai atnaujinamos arba naudoja prastai apsaugotą nuotolinę prieigą.

Atsiranda ir privatumo klausimas. Detalūs elektros vartojimo duomenys gali parodyti, kada žmonės yra namuose, kada krauna automobilį ar kokius įrenginius naudoja. Todėl tinklo duomenų panaudojimas turi būti ribojamas aiškiomis taisyklėmis, o vartotojui turi būti suprantama, kas jo informaciją mato.

Dar viena rizika – neteisingai paskirstyta nauda. Namų savininkas gali įsirengti saulės elektrinę, bateriją ir išmanų valdymą, o daugiabučio gyventojas tokios galimybės dažnai neturi. Jei visa sistema bus finansuojama vienodais tinklo mokesčiais, dalis gyventojų gali mokėti už infrastruktūrą, kurios privalumais naudojasi mažiau.

Todėl Lietuvai reikia ne tik daugiau kabelių ir transformatorių. Reikia taisyklių, kurios atlygintų vartotojams už lankstumą, skatintų daugiabučių įkrovimo infrastruktūrą ir užtikrintų, kad automatizuotos sistemos būtų saugios.

Elektromobiliai ir šilumos siurbliai patys savaime nėra grėsmė tinklui. Problema prasideda tada, kai visi jie veikia vienu metu ir aklai. Jei vartojimas bus valdomas, tie patys įrenginiai gali padėti sugerti perteklinę saulės bei vėjo energiją ir sumažinti kainų šuolius. Būtent todėl artimiausias energetikos lūžis vyks ne elektrinėse, o programinėje įrangoje, skaitikliuose ir vartotojų namuose.