„LitAI“ gamykla startuos 2027 m.: kas realiai galės naudotis Lietuvos DI infrastruktūra?

Sekite TechNaujienos Google

2027 metais Lietuvoje turėtų pradėti veikti „LitAI“ – 130 mln. eurų vertės dirbtinio intelekto gamykla, sujungsianti DI skaičiavimams pritaikytą superkompiuterį, duomenis, specialistų kompetenciją ir daugiau kaip 150 paslaugų. Pusę projekto biudžeto – 65 mln. eurų – numatyta skirti iš Lietuvos biudžeto, kitą dalį turėtų padengti Europos „EuroHPC“ programa.

Projektas pristatomas kaip vienintelė tokio masto DI infrastruktūra Baltijos šalyse ir Lietuvos technologinio savarankiškumo pagrindas. Tačiau paprastam verslui svarbiausias klausimas yra ne superkompiuterio galia. Svarbu, kas realiai galės juo naudotis, kiek tai kainuos ir ar prieiga neapsiribos universitetais bei keliomis didelėmis įmonėmis.

Europos Komisijos 2026 m. Lietuvos skaitmeninio dešimtmečio ataskaitoje „LitAI“ minima kaip vienas svarbiausių būsimų šalies DI infrastruktūros elementų. Kartu Komisija Lietuvai rekomenduoja spartinti DI naudojimą ne tik technologijų sektoriuje, bet ir tradicinėse įmonėse. Būtent čia paaiškės, ar „LitAI“ taps ekonominiu įrankiu, ar liks įspūdingu, tačiau siaurai naudojamu skaičiavimo centru.

Kas turėtų gauti prieigą prie „LitAI“?

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodo, kad infrastruktūra bus skirta Lietuvos verslui, mokslo institucijoms ir viešajam sektoriui. Projektą įgyvendinti turi Vilniaus universiteto vadovaujamas konsorciumas, bendradarbiaujantis su mokslo, valstybės ir verslo organizacijomis.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 52 minutės

NASA ieškos milžiniško urvo Mėnulyje: jis galėtų tapti natūralia astronautų slėptuve

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Įsilaužta į valstybės informacinę sistemą: kaip suprasti, ar jūsų duomenys gali būti panaudoti prieš jus

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Elektromobilių ir šilumos siurblių daugės, bet ar Lietuvos elektros tinklas tam pasiruošęs?

Visi naujausi straipsniai →

Startuoliui ar mažai įmonei tai teoriškai gali suteikti tai, ko šiandien dažnai trūksta: prieigą prie galingų DI lustų, technines konsultacijas, saugią aplinką jautriems duomenims ir pagalbą ruošiant modelį realiam naudojimui. Tokia bendrovė galėtų mokyti specializuotą lietuvišką modelį, analizuoti medicininius vaizdus, kurti gamybos gedimų prognozę ar išbandyti produktą prieš pirkdama brangią komercinę debesijos paslaugą.

Mokslininkams „LitAI“ turėtų sumažinti priklausomybę nuo projektinės prieigos užsienyje. Dideliems tyrimams nebeužtenka galingo darbo kompiuterio: reikia tūkstančių DI spartintuvų darbo valandų, greitos duomenų saugyklos ir specialistų, kurie moka paskirstyti užduotis superkompiuteryje.

Viešajam sektoriui infrastruktūra gali tapti vieta, kur saugiau kuriami lietuvių kalbą suprantantys dokumentų analizės, sveikatos, transporto ar sukčiavimo aptikimo sprendimai. Tačiau valstybinis projektas neturėtų reikšti, kad kiekviena institucija automatiškai gauna neribotus skaičiavimo išteklius. Ribotus pajėgumus greičiausiai teks skirstyti pagal projektų vertę, parengtį ir teisinį pagrindą naudoti duomenis.

Europos DI gamyklų modelis pirmiausia orientuotas į startuolius, mažas ir vidutines įmones bei tyrėjus. „LitAI“ jau įtraukta į oficialų Europos DI gamyklų tinklą, todėl Lietuvos naudotojams turėtų atsiverti ne tik vietinė įranga, bet ir platesnė ekspertų bei kitų Europos centrų ekosistema.

Superkompiuteris pats inovacijų nesukurs

Didžiausia rizika – pastatyti infrastruktūrą, tačiau nesukurti paprasto kelio ja naudotis. Mažai įmonei nepadės pažadas apie 150 paslaugų, jei paraiškai reikės ilgo projekto, sudėtingo konsorciumo ir kelių mėnesių vertinimo. Prieiga turės būti suprantama: aiškios kainos arba subsidijos, trumpi bandomieji paketai, techninė pagalba ir konkretūs duomenų saugumo reikalavimai.

Kol kas viešai paskelbta projekto kryptis, finansavimo struktūra ir tikslinės grupės, tačiau ne visas būsimos prieigos modelis. Dar reikia atsakyti, kokia dalis pajėgumų bus nemokama, kam bus taikomos lengvatos, kaip bus vertinamos paraiškos ir ar paslaugomis galės naudotis užsienio kapitalo įmonės, veikiančios Lietuvoje.

Ne mažiau svarbus elektros ir aušinimo klausimas. DI infrastruktūra sunaudoja daug energijos, todėl ekonominis efektas priklausys nuo įrangos apkrovimo ir energijos kainos. Tuščias superkompiuteris yra brangus, tačiau nuolat perpildytas centras taip pat nepasiekia tikslo, nes mažesni projektai mėnesiais laukia eilėje.

Ministerija skaičiuoja, kad nacionalinė infrastruktūra Lietuvos DI ekosistemai galėtų sutaupyti apie 100 mln. eurų ir sukurti dar 150 mln. eurų papildomos ekonominės naudos. Šie skaičiai yra prognozė, o ne garantuotas rezultatas. Jis priklausys nuo to, ar prieiga bus realiai naudojama produktams, o ne tik demonstraciniams projektams.

Lietuvoje DI naudojimas versle jau šiek tiek viršija ES vidurkį, tačiau bendras skaitmeninių gebėjimų lygis išlieka problema. Apie šį kontrastą „TechNaujienos.lt“ anksčiau rašė apžvelgdami, kaip Europa vertina Lietuvos skaitmeninę pažangą. Vien techninė infrastruktūra kompetencijų spragos neužpildys.

„LitAI“ gali tapti svarbiu lūžiu, jei superkompiuterio pajėgumai bus derinami su duomenimis, specialistais ir greita prieiga mažesnėms organizacijoms. Tikrasis projekto testas prasidės ne įjungus serverius, o tada, kai pirmoji nedidelė Lietuvos įmonė galės per kelias savaites, o ne per metus, iš idėjos sukurti veikiantį DI produktą.