Kinijoje rastas „ketursparnis“ dinozauras verčia perrašyti skrydžio istoriją

Sekite TechNaujienos Google

Puikiai išlikusi plunksnuoto dinozauro fosilija iš Kinijos pateikė dar vieną rimtą argumentą idėjai, kad gebėjimas skristi galėjo evoliucionuoti ne viena tiesia linija, vedusia į šiuolaikinius paukščius.

Naujai aprašyta rūšis pavadinta Norellraptor barsboldi. Tai maždaug 57 cm ilgio mikroraptorinas, gyvenęs dabartinės Liaoningo provincijos teritorijoje maždaug prieš 145–100 mln. metų.

Fosilija išsiskiria tuo, kad išsaugojo plunksnų pėdsakus ne tik ant priekinių, bet ir ant užpakalinių galūnių bei uodegos. Apie radinį pranešė „Nature“, o rūšies aprašymas paskelbtas „Nature Communications“.

Keturi plunksnuoti „sparnai“ nėra tik keista detalė

Šiuolaikiniai paukščiai pagrindinę keliamąją jėgą sukuria priekinėmis galūnėmis. Mikroraptorinai buvo kitokie: jų užpakalinės kojos taip pat turėjo ilgas aerodinamines plunksnas, todėl gyvūnas vizualiai priminė ketursparnę skraidančią konstrukciją.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 53 minutės

Fizikai sustiprino superlaidumą pasitelkę tai, ką vadiname „tuščia erdve“

3 min. skaitymo • prieš 58 minutės

Pentagonas kuria „Autowarcom“ – naują keturių žvaigždučių vadovybę dronų ir DI karui

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Ramiojo vandenyno dugne aptiko beveik 12 tūkst. virusų grupių – daugiau nei 99 proc. mokslui buvo nežinomos

Visi naujausi straipsniai →

Tyrėjams svarbi ne vien plunksnų buvimo vieta. Jų forma ir asimetrija gali parodyti, ar jos turėjo aerodinaminę funkciją. Norellraptor radinys sustiprina mintį, kad skrydžiui tinkamos anatomijos kombinacijos skirtingose plunksnuotų dinozaurų linijose galėjo atsirasti nepriklausomai.

Tai keičia paprastą mokyklinį pasakojimą, kuriame viena dinozaurų linija „išmoko skristi“ ir tapo paukščiais. Evoliucija dažnai eksperimentuoja keliais būdais vienu metu: panašūs sprendimai gali atsirasti skirtingose giminystės šakose.

Tokį reiškinį biologai vadina konvergentine evoliucija. Panašiai sparnai nepriklausomai atsirado vabzdžiams, pterozaurams, paukščiams ir šikšnosparniams – nors jų anatomija ir kilmė visiškai skirtinga.

Fosilija išsaugojo tai, ko kaulai vieni neparodytų

Dauguma dinozaurų fosilijų mokslininkams palieka kaulus, bet ne minkštuosius audinius ar plunksnas. Liaoningo radimvietės ypatingos tuo, kad smulkios nuosėdos kai kur išsaugojo net subtilius plunksnų kontūrus.

Dėl to galima rekonstruoti ne tik gyvūno skeletą, bet ir tai, kaip jis atrodė ore. Vis dėlto tyrėjai atsargiai skiria gebėjimą sklandyti nuo aktyvaus plasnojamojo skrydžio. Vien plunksnos dar nereiškia, kad gyvūnas skrido taip kaip šiandieninis paukštis.

Naujas radinys svarbus tuo, kad papildo vis didėjančią pereinamųjų formų kolekciją. Ji rodo, kad dinozaurų ir ankstyvųjų paukščių evoliucija nebuvo tvarkingas laiptelis po laiptelio procesas.

„TechNaujienos.lt“ auditorijai tai geras priminimas, kodėl viena fosilija kartais gali pakeisti visą istoriją. Lygiai kaip nauji duomenys po Antarktidos ledu leidžia perbraižyti nematomą žemyną, išlikusios plunksnos leidžia perbraižyti ir evoliucijos medį.

Norellraptor barsboldi nepateikia paskutinio atsakymo, kaip prasidėjo skrydis. Tačiau jis dar labiau silpnina idėją, kad gamta šį sprendimą atrado tik vieną kartą.