Ukrainos dronai smogė didelei Rusijos naftos perdirbimo gamyklai – taikiniu tapo ir Samaros mazgas

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainos kariuomenė pranešė spalio 2-osios naktį smogusi dviem svarbiems Rusijos naftos infrastruktūros objektams – „Lukoil“ Volgogrado naftos perdirbimo gamyklai ir naftos transportavimo mazgui Samaros regione. Abiejose vietose, Ukrainos Generalinio štabo teigimu, po atakų kilo gaisrai.

Galutinis žalos mastas dar vertinamas, todėl teigti, kad objektai visiškai sustabdyti, kol kas negalima. Tačiau pats taikinių pasirinkimas atitinka jau kelis mėnesius matomą Ukrainos strategiją: smogti ne vien kariniams objektams prie fronto, bet ir infrastruktūrai, kuri aprūpina Rusijos ekonomiką bei logistikos sistemą degalais.

Spalio 3 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pareiškė, kad Ukraina ketina tęsti ir intensyvinti smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai. Kyjivas tokius smūgius aiškina kaip atsaką į Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos ir miestų infrastruktūrą.

Kodėl naftos perdirbimo gamyklos tapo tokiais svarbiais taikiniais?

Naftos gręžinys ir naftos perdirbimo gamykla nėra tas pats. Žalia nafta pati savaime nėra paruoštas benzinas, dyzelinas ar aviaciniai degalai. Tam reikalingos sudėtingos perdirbimo linijos, kurių atskirus komponentus pakeisti gali būti sunku ir brangu.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Ukraina puolime pradėjo keisti karius robotais – „Vivaldi“ operacijoje jie atliko iki 90 proc. evakuacijų

3 min. skaitymo • prieš 1 val

„Shahed“ pradėjo gintis nuo juos medžiojančių dronų: aptikta nauja elektroninės kovos sistema

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Rusija pakeitė taktiką Kyjive: dronais vieną po kito daužo tiltus per Dnieprą

Visi naujausi straipsniai →

Būtent todėl net santykinai nedidelė bepiločio kovinė galvutė kartais gali padaryti daugiau ekonominės žalos nei jos fizinis dydis leistų tikėtis. Jei pažeidžiamas specifinis technologinis įrenginys, gamykla gali būti priversta mažinti apkrovą arba sustabdyti dalį proceso, kol atliekamas remontas.

Ukrainos Generalinis štabas nurodė, kad Volgograde ir Samaros regione po smūgių registruoti sprogimai bei gaisrai. Vis dėlto nepriklausomas tikslus žalos įvertinimas karo sąlygomis dažnai pasirodo tik po kelių dienų ar savaičių.

Atakos prieš naftos infrastruktūrą taip pat turi logistinį efektą. Net jei bendra Rusijos naftos gavyba nesumažėja, konkrečiame regione gali sutrikti perdirbimas, sandėliavimas arba produktų paskirstymas. Tai verčia degalus vežti iš kitur, apkrauna geležinkelius ir vamzdynus.

Tolimojo nuotolio dronai tapo ekonominio spaudimo įrankiu

Didžiausias technologinis pokytis – atstumas. Dar prieš kelerius metus pigūs vienkartiniai dronai pirmiausia buvo laikomi taktiniais ginklais. Dabar Ukrainos kuriami aparatai reguliariai skrenda šimtus kilometrų ir pasiekia objektus giliai Rusijos teritorijoje.

Tokios sistemos neprivalo būti tokios greitos ar sudėtingos kaip sparnuotosios raketos. Jų stiprybė – kaina, gamybos mastas ir galimybė siųsti kelis ar keliolika aparatų skirtingais maršrutais. Net jei dalis jų numušama, vienas prasiveržęs dronas gali pataikyti į technologiškai jautrią vietą.

Tai ta pati ekonominė logika, kuri dabar formuoja visą bepiločių karą. Vienoje pusėje bandoma sukurti kuo pigesnį smogiamąjį aparatą, kitoje – kuo pigesnį jo perėmimą. Apie šią problemą „TechNaujienos.lt“ rašė analizuodama, kaip brangūs Ukrainos F-16 tampa pigių dronų medžioklės įkaitais.

Energetikos infrastruktūra šioje kovoje ypač jautri, nes ją sudaro ribotas skaičius didelių ir technologiškai sudėtingų objektų. Rusija analogiškai daužo Ukrainos elektrines, pastotes ir energetikos mazgus, todėl abi pusės vis daugiau resursų skiria ne tik puolimui, bet ir fizinei infrastruktūros apsaugai.

Volgogrado ir Samaros smūgių realus ekonominis poveikis paaiškės tik įvertinus žalą. Tačiau viena tendencija jau aiški: tolimojo nuotolio dronai tapo ne vien fronto ginklu. Jie vis dažniau naudojami kaip priemonė smogti priešininko pramonei, energetikai ir logistikai šimtus kilometrų nuo mūšio linijos.