NASA išbandė zondą Veneros karštyje: DAVINCI ruošiasi ekstremaliam nusileidimui

Sekite TechNaujienos Google

NASA atliko svarbų būsimos DAVINCI misijos bandymą – inžinerinis nusileidimo zondo modelis buvo kaitinamas sąlygomis, imituojančiomis pragarišką Veneros aplinką. Bandymas turėjo parodyti, ar aparatas atlaikys temperatūrą, su kuria susidurs leisdamasis per tankią planetos atmosferą.

Venera yra viena sunkiausių vietų Saulės sistemoje kosminiams aparatams. Planetos paviršiuje temperatūra siekia apie 465 laipsnius Celsijaus, o atmosferos slėgis yra maždaug 90 kartų didesnis nei Žemėje prie jūros lygio.

Zondas turės išgyventi ten, kur elektronika greitai žūsta

NASA DAVINCI misijos dienoraštyje skelbia, kad inžinerinis zondo modelis nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 10 d. buvo bandomas specialioje krosnyje. Eksperimentas turėjo patikrinti, ar konstrukcija gali išlaikyti reikiamą temperatūrinę apkrovą prieš realų skrydį į Venerą.

DAVINCI – „Deep Atmosphere Venus Investigation of Noble gases, Chemistry, and Imaging“ – tirs planetos atmosferos kilmę, evoliuciją ir dabartinę būklę. Vienas svarbiausių klausimų: ar Venera tolimoje praeityje galėjo turėti vandenynų ir būti panašesnė į Žemę.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 1 minutė

„Alibaba“ meta iššūkį „Nvidia“: pristatė tris kartus spartesnį DI lustą ir ruošia milžinišką modelį

3 min. skaitymo • prieš 16 minučių

AMD pasiekė 1 trln. JAV dolerių vertę – DI lustų bumas sukūrė dar vieną technologijų milžinę

2 min. skaitymo • prieš 1 val

NASA atskleidė sudėtingą senovinio vandens sistemą Marse: Jezero krateryje buvo ne tik ežeras

Visi naujausi straipsniai →

Misijos metu zondas leisdamasis matuos atmosferos cheminę sudėtį, tauriųjų dujų santykius, temperatūrą ir slėgį. Artėdamas prie paviršiaus jis taip pat fotografuos Veneros reljefą pro tankų debesų sluoksnį.

Venera gali paaiškinti ir Žemės ateitį

Nors Venera dydžiu ir mase labai panaši į Žemę, jos klimatas išsivystė visiškai kitaip. Tanki anglies dioksido atmosfera sukūrė ekstremalų šiltnamio efektą, todėl planeta tapo karščiausia Saulės sistemoje.

Mokslininkams svarbu suprasti, kada ir kodėl šie dviejų panašių planetų keliai išsiskyrė. Tai padeda ne tik aiškintis Veneros istoriją, bet ir geriau suprasti klimato procesus uolinėse planetose apskritai.

Veneros tyrimai taip pat tampa vis svarbesni egzoplanetų mokslui. Astronomai jau aptinka daug Žemės dydžio pasaulių prie kitų žvaigždžių, tačiau vien jų dydis nepasako, ar planeta primena Žemę, ar greičiau Venerą.

TechNaujienos.lt nuolat seka Saulės sistemos tyrimus. Neseniai rašėme apie paslaptingas Marso struktūras ir apie Marso pašvaistes.

Sėkmingas karščio bandymas nėra misijos pabaiga – prieš skrydį zondo laukia dar daugybė mechaninių, vibracinių ir sisteminių patikrų. Tačiau Veneros atveju terminė apsauga yra vienas kritiškiausių elementų, todėl šis etapas NASA inžinieriams yra itin svarbus.