Kosminis teleskopas ir palydovas orbitoje
NASA, skelbdama „Swift“ gelbėjimo misijos rezultatų analizę, patvirtino, kad bandymas pakelti žemėjančios „Neil Gehrels Swift“ observatorijos orbitą nepavyko. Komercinis robotinis aparatas LINK turėjo priartėti, sugriebti teleskopą ir pakelti jo orbitą, tačiau dėl paties LINK valdymo problemų pagrindinio tikslo pasiekti nepavyko.
„Swift“ orbita pastaraisiais metais sparčiau žemėjo dėl atmosferos pasipriešinimo, kurį sustiprino padidėjęs Saulės aktyvumas. Kadangi observatorija neturi savo variklių orbitai kelti, NASA pasirinko neįprastą sprendimą – pasiųsti atskirą robotinį servisavimo aparatą.
LINK buvo sukurtas ir paleistas per maždaug metus – itin trumpą laiką tokio sudėtingumo kosmoso misijai. Tačiau netrukus po starto aparatas susidūrė su orientacijos kontrolės ir ryšio problemomis.
Robotui pavyko priartėti, bet ne sugriebti teleskopo
NASA ir „Katalyst Space“ kelias savaites bandė stabilizuoti LINK. Galiausiai buvo nuspręsta atsisakyti pavojingiausios dalies – bandymo fiziškai sugriebti „Swift“ ir pakelti jo orbitą.
Vis dėlto LINK atliko dalį technologinių demonstracijų: išbandė elektrinius ksenono variklius, išskleidė tris robotines rankas ir priartėjo maždaug iki 12–15 kilometrų nuo „Swift“.
Rugsėjo 25 d. LINK pats įskriejo į atmosferą ir sudegė. „Swift“ liko savo žemėjančioje orbitoje, o NASA skaičiavimai rodo, kad be papildomos pagalbos teleskopas gali grįžti į atmosferą iki metų pabaigos.
„Swift“ kosmose dirba nuo 2004 m. ir buvo sukurtas gama spindulių žybsniams – vieniems galingiausių sprogimų Visatoje – stebėti. Per daugiau nei du dešimtmečius observatorija taip pat tyrė juodąsias skyles, kometas ir daugybę kitų trumpalaikių reiškinių.
TechNaujienos.lt neseniai rašė ir apie kitą NASA teleskopų programos etapą – 1 mlrd. dolerių vertės PRIMA teleskopą.
Nesėkmė taps pamoka kitoms kosmoso remonto misijoms
NASA šios misijos nevadina beprasme. Agentūra pabrėžia, kad per itin trumpą laiką buvo sukurtas ir orbitoje išbandytas komercinis robotinis servisavimo aparatas, o surinkti duomenys bus naudojami ateities palydovų remonto ir orbitos koregavimo projektuose.
Kosmoso pramonėje tokios technologijos tampa vis svarbesnės. Jei palydovą būtų galima papildyti degalais, pataisyti ar pakelti jo orbitą, milijardus kainuojančios misijos galėtų veikti daug ilgiau.
Vis dėlto „Swift“ atveju laikas senka. Pirmasis realus bandymas fiziškai išgelbėti observatoriją jos orbitos nepakėlė.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Išvykimo krepšys karo ar krizės atvejui: ką jame turėtų turėti Lietuvos gyventojas
2Priedanga, slėptuvė ar rūsys? Kur iš tikrųjų saugiausia slėptis Lietuvoje
3„Meta“ tiesia 7 000 km kabelį per Atlantą – kodėl?
4„OpenAI“ incidentas: neplanuotai teko sustabdyti galingiausių modelių mokymą – kas nutiko?
5Internetas lėtas – kaltas „Wi-Fi“ ar tiekėjas? 10 minučių testas namuose
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.