Prognozės keičiasi: apskaičiuota, kiek ilgai dar Žemėje gali egzistuoti gyvybė

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Žemė gali išlikti tinkama gyvybei ilgiau, nei mokslininkai manė dešimtmečius. Nauji skaičiavimai rodo, kad gyvybės egzistavimą ribojantys procesai gali vykti lėčiau, todėl biosfera teoriškai galėtų išsilaikyti iki maždaug 1,8 mlrd. metų, teigiama mokslo žurnale „Journal of Geophysical Research: Atmospheres“ paskelbtame tyrime.

Tyrė Žemės ateitį

Nors Saulė dar maždaug 5 mlrd. metų išliks pagrindinės sekos žvaigžde, jos skleidžiama energija pamažu didėja. Dėl to mokslininkai jau seniai bando apskaičiuoti, kada Žemės sąlygos taps nebetinkamos sudėtingai gyvybei.

Iki šiol daugelyje modelių buvo daroma prielaida, kad šylantis klimatas spartins uolienų irimo procesus, kurie palaipsniui pašalins anglies dioksidą iš atmosferos. Mažėjant šių dujų kiekiui augalams bus vis sunkiau vykdyti fotosintezę, todėl ilgainiui galėtų žlugti visa nuo jos priklausanti ekosistema ir sąlygos, tinkamos gyvenimui Žemėje.

Apie tai skaitykite: Kokį pasaulio pabaigos scenarijų braižo astronomai: mes jame jau gyvename

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Naudojate „ChatGPT“ kasdien? Šie 3 nustatymai gali būti naudingesni, nei manote

5 min. skaitymo • prieš 4 val

Paryžiuje visi žiūrėjo į Ukrainos stendą: atskleista, ką sukūrė per karo metus

3 min. skaitymo • prieš 21 val

„Amžinieji chemikalai“ nebe tokie amžini: šis mechanizmas sunaikins juos negrįžtamai

Visi naujausi straipsniai →

Tačiau naujojo tyrimo autoriai teigia, kad šis scenarijus gali būti pernelyg pesimistinis. Pasitelkę trimatį klimato modelį jie nustatė, kad kai kurie ankstesni vertinimai galėjo pervertinti šių procesų spartą, todėl biosfera gali išlikti gyvybinga ilgiau, nei manyta anksčiau.

Kiek laiko dar gali egzistuoti gyvybė?

Tyrime nagrinėti keli galimi Žemės ateities scenarijai. Pagal optimistiškiausią jų, fotosintezę vykdanti biosfera galėtų išlikti maždaug 1,84 mlrd. metų nuo dabar. Tai reikštų gerokai ilgesnį laikotarpį nei dalis ankstesnių modelių, kuriuose kritinis taškas buvo numatomas maždaug po 1 mlrd. metų.

Mokslininkų teigimu, tam tikros augalų ir kitų organizmų formos gali išgyventi net ir esant itin mažai anglies dioksido koncentracijai atmosferoje. Būtent ši prielaida ir tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl naujos prognozės pasislinko toliau į ateitį.

Prognozės atrodo futuristinės, bet svarbios mokslui

Šiandien gyvenantiems žmonėms kalbos apie įvykius, kurie gali nutikti po daugiau nei milijardo metų, greičiausiai atrodo kaip tikra mokslinė fantastika. Visgi būtent dabartinės gyvenimo sąlygos ir aplinka, kurią formuoja tiek natūralūs procesai, tiek žmogaus veikla, iš dalies lemia mokslininkų supratimą apie tai, kas leidžia planetai išlikti tinkamai gyvybei.

Tuo tarpu tokios prognozės unikalios ir tuo, kad kalbama ne apie netikėtą katastrofą, o apie procesus, kuriuos žmonija teoriškai gali numatyti milijardus metų į priekį. Tokios žinios leidžia mokslininkams svarstyti, kaip itin pažengusios civilizacijos ateityje galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Dėl šios priežasties tokie tyrimai ir svarbūs ieškant gyvybės už Saulės sistemos ribų. Kuo tiksliau mokslininkai supranta, kaip ilgai gyvybei palankios sąlygos gali išlikti Žemėje, tuo tiksliau jie gali vertinti ir kitų į mūsų planetą panašių dangaus kūnų potencialą.

Vis dėlto ne visi mokslininkai Žemės ateitį vertina per milijardų metų perspektyvą. Nors naujasis tyrimas rodo, kad gyvybei palankios sąlygos planetoje gali išlikti gerokai ilgiau, dalis tyrėjų dėmesį sutelkia į kur kas artimesnius iššūkius.

Kaip anksčiau rašėme, kai kurie moksliniai vertinimai rodo, kad žmonija jau dabar naudoja daugiau gamtinių išteklių, nei planeta gali tvariai atkurti. Todėl diskusijos apie Žemės ateitį vyksta ne tik astronominiu, bet ir dabarties masteliu – nuo klausimo, kiek ilgai gyvybė apskritai galės egzistuoti mūsų planetoje, iki to, kaip užtikrinti, kad žmonių civilizacija galėtų tvariai gyvuoti artimiausius šimtmečius.

DAUGIAU SKAITYKITE: Žmonių Žemėje jau daugiau, nei planeta gali tvariai išlaikyti: kas laukia dabar?