Kosminis teleskopas ir palydovas orbitoje
Europa stato 1 mlrd. dolerių vertės kosminį teleskopą – jis matys tai, ko nemato „James Webb“
NASA pasirinko naują maždaug 1 mlrd. JAV dolerių vertės kosminį teleskopą PRIMA, kuris tirs Visatą tolimųjų infraraudonųjų spindulių diapazone. Tai bangos ilgiai, kurių dabartinės didžiosios kosminės observatorijos, įskaitant „James Webb“, pilnai neaprėpia.
Caltech paskelbė, kad PRIMA – „Probe far-Infrared Mission for Astrophysics“ – tirs šaltą, dulkėtą Visatą. JPL bus atsakinga už observatorijos kūrimą ir valdymą, o Caltech IPAC – už mokslinių duomenų apdorojimą ir archyvavimą.
Kodėl vien „James Webb“ neužtenka?
„James Webb“ kosminis teleskopas itin jautrus artimiesiems ir vidutiniams infraraudoniesiems spinduliams, tačiau šalčiausi kosminiai objektai didelę energijos dalį skleidžia ilgesnėmis bangomis. Tolimųjų infraraudonųjų spindulių observatorija gali atskleisti šaltas dujų ir dulkių sritis, kuriose formuojasi žvaigždės bei planetos.
PRIMA taip pat turėtų padėti tirti galaktikų evoliuciją, tarpžvaigždinę medžiagą ir chemines medžiagas, kurios sunkiai matomos kituose spektro diapazonuose.
Nauja didžiųjų kosminių observatorijų grandis
Naujas teleskopas nebus „Webb“ pakaitalas. Jo vertė slypi gebėjime papildyti kitų observatorijų duomenis. Astronomai galės tą patį objektą tirti skirtingais bangos ilgiais ir taip susidaryti daug pilnesnį fizinių procesų vaizdą.
PRIMA reikšmę geriausia suprasti žiūrint į elektromagnetinį spektrą. Astronominis objektas gali būti beveik nematomas regimojoje šviesoje, bet labai ryškus infraraudonųjų spindulių diapazone. „James Webb“ puikiai dirba artimajame ir vidutiniame infraraudonųjų spindulių ruože, tačiau šalčiausios dulkės ir dujos didelę dalį energijos skleidžia dar ilgesnėmis bangomis. Būtent čia atsiranda PRIMA niša.
Tolimųjų infraraudonųjų spindulių stebėjimai ypač svarbūs žvaigždžių ir planetų formavimosi tyrimams. Jaunos žvaigždės dažnai slepiasi tankiuose dulkių debesyse. Regimoji šviesa iš tokių regionų nepabėga, tačiau ilgesni infraraudonieji spinduliai gali prasiskverbti geriau. Todėl teleskopas gali padėti matyti procesus, vykstančius dar prieš jaunai žvaigždei tampant aiškiai matomai kituose diapazonuose.
Kita svarbi sritis – galaktikų evoliucija. Didelė dalis žvaigždėdaros tolimoje Visatoje vyko dulkėtose galaktikose. Dulkės sugeria ultravioletinę ir regimąją šviesą, o energiją vėliau išspinduliuoja infraraudonųjų bangų ruože. Jei stebime tik trumpesnius bangos ilgius, dalis aktyviausių žvaigždžių formavimosi regionų gali atrodyti daug blankesni, nei yra iš tikrųjų.
PRIMA taip pat nėra „James Webb“ konkurentas. Šiuolaikinė astronomija remiasi kelių observatorijų deriniu. Viena misija gali aptikti objektą, kita – išmatuoti jo cheminę sudėtį, trečia – nustatyti temperatūrą ar dulkių masę. Kuo platesnį spektrą padengiame, tuo mažiau tenka spėlioti apie objekto fizines savybes.
Technologinis iššūkis yra milžiniškas, nes tolimųjų infraraudonųjų spindulių instrumentai turi būti labai šalti. Pats teleskopas skleidžia šiluminę spinduliuotę, kuri gali užgožti silpną signalą iš kosmoso. Todėl kriogenika, detektorių jautrumas ir šilumos kontrolė tampa ne mažiau svarbūs nei veidrodžio dydis.
Jei misija bus įgyvendinta pagal planą, jos svarbiausias rezultatas gali būti ne viena „rekordinė“ nuotrauka, o naujas duomenų sluoksnis, kurį astronomai galės jungti su „Webb“, „Hubble“, radijo observatorijų ir būsimų teleskopų stebėjimais. Tai leistų tiksliau atkurti, kaip iš šaltų dujų debesų gimsta žvaigždės, planetinės sistemos ir ilgainiui pačios galaktikos.
Dar viena PRIMA stiprybė turėtų būti spektroskopija. Vien vaizdas parodo, kur yra šaltos dulkės ar dujos, tačiau spektras gali atskleisti jų cheminę sudėtį ir fizines sąlygas. Tam tikros molekulės ir atomai turi būdingas emisijos linijas tolimajame infraraudonųjų spindulių ruože. Jas išmatavus galima daug tiksliau nustatyti, kas vyksta žvaigždėdaros regionuose ir kaip dujos vėsta prieš virsdamos naujomis žvaigždėmis.
Daugiau kosminių teleskopų ir astronomijos naujienų rasite TechNaujienos.lt kosmoso rubrikoje.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkų proveržis: vandens baterija po tūkstančių įkrovimų beveik neprarado talpos
2Europoje įsilaužėliai atakuoja parduotuvių šaldytuvus: perspėjama apie maisto nuostolius
3Nuo lapkričio pasikeitė siuntų iš Kinijos apmokestinimas: ką turi žinoti pirkėjai
4DI startuolis pritraukė 1 mlrd. dolerių: vienam tyrėjui žada šimtų agentų pagalbą
5Pasaulinis „Microsoft 365“ sutrikimas: neveikė „Outlook“, „Teams“ ir kitos paslaugos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.