„Driežo smegenų“ idėja klaidina – mokslas žmogaus smegenų evoliuciją aiškina visai kitaip

Sekite TechNaujienos Google

Idėja skamba taip patogiai, kad ją norisi prisiminti: giliai žmogaus galvoje slepiasi senovinės „driežo smegenys“, atsakingos už instinktus; ant jų evoliucija užaugino emocines žinduolio smegenis, o vėliausiai – racionalų žmogaus neokorteksą.

Šis modelis dešimtmečius keliavo per populiariosios psichologijos knygas, vadybos seminarus, mokyklinius paaiškinimus ir interneto vaizdo įrašus. Problema ta, kad šiuolaikinis neuromokslas smegenų evoliucijos taip nebemato.

Vadinamąją triune brain, arba trivienių smegenų, teoriją XX amžiuje išpopuliarino neurologas Paulas MacLeanas. Ji buvo patraukli, nes sudėtingą organą pavertė lengvai suprantama trijų aukštų istorija. Tačiau evoliucija neveikė taip, tarsi gamta ant roplio smegenų būtų uždėjusi žinduolio modulį, o paskui – žmogaus racionalumo dangtelį.

Smegenys nebuvo statomos aukštas po aukšto

Šiuolaikiniai lyginamosios neuroanatomijos ir vystymosi biologijos tyrimai rodo, kad skirtingų stuburinių smegenų sritys turi bendrą evoliucinę istoriją. Ropliai nėra gyvos mūsų „senosios smegenų versijos“, o jų nervų sistemos taip pat evoliucionavo milijonus metų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 50 minučių

Karas persikelia į Juodąją jūrą: Rusija per dvi dienas smogė keliems krovininiams laivams prie Odesos

4 min. skaitymo • prieš 51 minutė

Ukraina smogė Rusijai į skaudžiausią vietą – skelbia paralyžiavusi daugiau nei pusę naftos perdirbimo pajėgumų

3 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip telefonas nustato jūsų vietą pastato viduje, kai GPS signalas beveik neveikia

Visi naujausi straipsniai →

Klaidingas ir griežtas funkcijų padalijimas. Limbinė sistema nėra vien emocijų centras, neokorteksas nėra izoliuotas racionalumo procesorius, o emocijos ir pažinimas nėra du vienas su kitu kovojantys atskiri mechanizmai.

2022 metais moksliniame žurnale „Frontiers in Psychiatry“ paskelbtoje apžvalgoje autoriai pabrėžė, kad triune brain modelis netiksliai aprašo tiek kasdienį smegenų darbą, tiek reakciją į stresą. Emociniai ir pažintiniai procesai yra glaudžiai persipynę, o smegenų funkcijos kyla iš tarpusavyje susijusių tinklų.

Tai nereiškia, kad smegenyse nėra senesnių ir naujesnių evoliucinių struktūrų ar kad visos sritys atlieka tą pačią funkciją. Problema yra pats paprastas pasakojimas, kad žmoguje tarsi gyvena trys atskiros smegenys, kurios skirtingomis akimirkomis perima kontrolę.

Kodėl mitas vis dar toks populiarus

Priežastis gana žmogiška – modelis yra lengvai suprantamas. Juo patogu paaiškinti impulsyvų elgesį: „čia kalba tavo driežo smegenys“. Jis taip pat gražiai padalija žmogų į instinktą, emociją ir protą.

Tačiau metafora pradeda klaidinti, kai pristatoma kaip biologinis faktas. Žmogaus sprendimas, baimė ar pyktis nėra vieno primityvaus smegenų „aukšto“ darbas. Į reakciją vienu metu įsitraukia skirtingos sistemos, susijusios su atmintimi, kūno būkle, jutimais, ankstesne patirtimi ir situacijos vertinimu.

Šis pokytis svarbus ne tik akademiniam tikslumui. Supaprastintas modelis veikia tai, kaip žmonės supranta emocijas, psichologinį stresą ir net savo pačių elgesį. Jei emociją laikome primityvia klaida, kurią turi nugalėti „racionalios smegenys“, praleidžiame faktą, kad emociniai signalai yra neatsiejama sprendimų ir mokymosi dalis.

Žmogaus smegenų kilmė yra sudėtingesnė, tačiau kartu įdomesnė: mes neturime driežo, žinduolio ir žmogaus smegenų vienoje kaukolėje. Turime vieną nuolat evoliucionavusią sistemą, kurios dalys dirba kartu.

Apie tai, kaip sunku vienu paprastu modeliu paaiškinti žmogaus protą, TechNaujienos.lt jau rašė straipsnyje „Ar žmogaus sąmonė iš tikrųjų yra tik smegenų produktas?“.

Mokslinę triune brain modelio kritiką galima skaityti „PubMed“ indeksuotoje apžvalgoje.