NATO spartina ginklų gamybą: vien didesnio gynybos biudžeto nepakaks

Sekite TechNaujienos Google

NATO atnaujintoje spalio 29 dienos gynybos pramonės apžvalgoje pabrėžia, kad didėjantys valstybių kariniai biudžetai savaime neužtikrina pakankamo ginklų ir amunicijos kiekio. Aljanso pateikiamais duomenimis, nuo 2025 metų Europos sąjungininkų ir Kanados gynybos išlaidos per metus padidėjo beveik penktadaliu, tačiau pramonės pajėgumai turi augti taip, kad užsakytos sistemos būtų pagamintos reikiamu tempu.

Karo pramonės gamyba negali būti padidinta vien priėmus politinį sprendimą. Reikia investuoti į gamyklas, užtikrinti detalių tiekimą, specialistų rengimą ir ilgalaikius kontraktus. Įmonės dažnai nenori didinti pajėgumų, jeigu neaišku, ar užsakymų pakaks jiems išlaikyti po kelerių metų.

2025 metų NATO susitarimu sąjungininkės įsipareigojo ilgainiui skirti 5 proc. BVP gynybai ir su saugumu susijusioms reikmėms. Tačiau tai yra finansinis tikslas, kurio įgyvendinimo terminai ir išlaidų struktūra skiriasi. Jo nereikėtų painioti su teiginiu, kad tokios sumos jau išleistos arba kad visi trūkstami pajėgumai jau nupirkti.

Fragmentuoti užsakymai didina kainą

Europos valstybės istoriškai naudoja skirtingas ginkluotės sistemas ir pirkimo procedūras. Kai kiekviena šalis perka mažesnę partiją pagal atskiras specifikacijas, gamintojams sunkiau pasiekti didelę gamybos apimtį. Suderinti standartai ir ilgalaikės bendros sutartys gali padėti gamintojams patikimiau planuoti gamyklų darbą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl „Microsoft“ nepavyko įsitvirtinti išmaniųjų telefonų rinkoje? „Nokia“ sandorio pamokos

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl pasaulis taip priklausomas nuo Taivano lustų gamintojos TSMC?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip „Nvidia“ iš vaizdo plokščių gamintojos tapo dirbtinio intelekto infrastruktūros pagrindu?

Visi naujausi straipsniai →

NATO vaidmuo šioje srityje – ne tik remti bendrus projektus, bet ir derinti techninius reikalavimus, sudaryti konsultacijų erdvę pramonei bei sąjungininkams ir kurti užsakymų prognozuojamumą. Poreikių suvienodinimas ypač svarbus amunicijai, oro gynybos elementams ir sistemoms, kurioms reikia reguliaraus techninio aptarnavimo.

Kita problema – kritiniai komponentai. Net jei galutinį gaminį surenkanti gamykla pasirengusi plėstis, ją gali stabdyti atskirų elektronikos dalių, sprogstamųjų medžiagų ar mechaninių komponentų gamintojai. Todėl pajėgumų didinimas privalo apimti visą tiekimo grandinę.

Ką tai reiškia Lietuvai ir Baltijos regionui

Lietuva didina investicijas į gynybą, oro stebėseną ir sąjungininkų infrastruktūrą. Į Lietuvą atgabentos naujos stebėjimo sistemos rodo, kad dalis pirkimų jau tampa realiais pajėgumais. Tačiau naujų radarų, raketų ar dronų gamybai ir aptarnavimui reikia nuolatinės pramoninės atramos.

Bendradarbiavimas su Ukraina taip pat gali turėti pramoninės reikšmės. Ukraina sukaupė kovinio naudojimo ir greito technologijų pritaikymo patirtį, o Europos valstybės gali pasiūlyti finansavimą ir gamybos infrastruktūrą. Vis dėlto konkretūs projektai priklauso nuo sutartinių, technologinių ir eksporto kontrolės sąlygų.

Gynybos pramonei svarbus skirtumas tarp kasdienio pajėgumo ir pajėgumo krizinėje situacijoje. Įmonė gali gebėti kasmet pagaminti tam tikrą kiekį įrangos, bet jai gali būti sunku per labai trumpą laiką produkciją padvigubinti. Tam reikia ne tik daugiau darbuotojų, bet ir papildomų staklių, bandymų įrangos, sertifikavimo bei tiekėjų. Dėl to atsargų planavimas yra atskira pasirengimo dalis.

Bendri užsakymai turi ir rizikų. Jei kelios valstybės nusprendžia pirkti vieną gaminį, gali būti sudėtinga suderinti skirtingus nacionalinius poreikius. Vienai svarbus greitas pristatymas, kitai – didesnis lokalios gamybos procentas, trečiai – atskira modifikacija. Todėl NATO derinimo veikla yra svarbi ne tik dėl kainos, bet ir dėl techninės įrangos suderinamumo lauke.

Amunicijos gamyba skiriasi nuo, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrimo. Ji priklauso nuo fizinių žaliavų, saugumo standartų, specializuotų įrenginių ir tiekimo grandinių. Net turint finansavimą, naujų pajėgumų plėtra gali užtrukti metus. Todėl labai dideli, bet trumpalaikiai užsakymai nebūtinai yra efektyviausias būdas ilgainiui padidinti gamybą.

Daugeliui valstybių reikės spręsti ir priežiūros klausimą. Įrangos įsigijimas yra tik pirmoji jos gyvavimo ciklo dalis: vėliau būtinos atsarginės dalys, remontas, programinės įrangos atnaujinimai ir personalo mokymas. Jei priežiūros pajėgumai neplėtojami kartu su pirkimais, net brangiai įsigyta technika gali būti sunkiau panaudojama reikiamu metu.

NATO pabrėžiama išvada paprasta: finansavimas yra būtina, bet nepakankama sąlyga. Gynybinis pajėgumas atsiranda tik tada, kai gamykla iš tiesų pagamina, kariuomenė gauna ir gali prižiūrėti reikalingą techniką.