ES atveria 21,3 mlrd. eurų gynybos paskolų etapą: ragina stiprinti bendrus pirkimus su Ukraina

Sekite TechNaujienos Google

Europos Komisija spalio 29 dieną paskelbė antrąjį SAFE gynybos finansavimo etapą, kuriame numatyta 21,3 mlrd. eurų ilgalaikių paskolų. Komisijos pranešime valstybės narės kviečiamos dalį finansavimo nukreipti ir bendriems ginkluotės pirkimams su Ukraina, ypač oro gynybai, dronams bei šaudmenims. Tai nėra automatinė pinigų išmoka Kijevui: sprendimus dėl dalyvavimo ir projektų priima ES šalys.

Antrasis etapas vyksta pagal 2025 metais patvirtintą 150 mlrd. eurų SAFE priemonę. Komisijos duomenimis, iki šiol sutartys patvirtintos su 19 valstybinių dalyvių, o beveik 13,5 mlrd. eurų jau išmokėta išankstiniu finansavimu 11 šalių. Naujas etapas skirtas perskirstyti dar nepanaudotą skolinimo galimybę.

Nuo dotacijų tokios lėšos skiriasi iš esmės. SAFE yra paskolų instrumentas: valstybės gali skolintis ilgalaikiam gynybos pajėgumų stiprinimui, tačiau grąžinimo prievolė neišnyksta. Todėl kiekviena šalis turi vertinti ne tik karinius poreikius, bet ir valstybės finansus, projektų įgyvendinimo laiką bei konkurencines pirkimų sąlygas.

Prioritetas – oro gynyba ir bendra gamyba

Komisija paragino planuose numatyti pajėgumus, kuriuos lengviausia panaudoti bendram Europos ir Ukrainos saugumui: oro bei priešraketinės gynybos sistemas, dronus, apsaugą nuo dronų, amuniciją ir raketas. Tokios sritys aktualios ne tik Ukrainos fronte, bet ir NATO rytiniam flangui, kur sąjungininkai sparčiai didina pasirengimą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl „Microsoft“ nepavyko įsitvirtinti išmaniųjų telefonų rinkoje? „Nokia“ sandorio pamokos

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl pasaulis taip priklausomas nuo Taivano lustų gamintojos TSMC?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip „Nvidia“ iš vaizdo plokščių gamintojos tapo dirbtinio intelekto infrastruktūros pagrindu?

Visi naujausi straipsniai →

Galimos bendros pirkimų programos turi pramoninę reikšmę. Užsakymų stabilumas gali padėti gamintojams planuoti papildomus pajėgumus, bet nauja gamybos linija ir kvalifikuotas personalas neatsiranda iš karto. Todėl nuo lėšų paskirstymo iki pagamintos įrangos pristatymo gali praeiti nemažai laiko.

Lietuva jau yra viena valstybių, kurios svarsto ir derina įvairius dronų bei oro gynybos pirkimus. Portalas anksčiau rašė apie siūlymus bendrai gaminti dronus su Ukraina ir apie Baltijos valstybių poreikį finansuoti apsaugą nuo dronų. Naujoji SAFE galimybė kuria papildomą finansinį kontekstą, tačiau savaime nepatvirtina nė vienos konkrečios Lietuvos sutarties.

Kas vyks toliau

Antrajame etape Komisija pirmiausia lauks valstybių narių nurodomų pageidaujamų sumų. Po paraiškų termino preliminarus paskirstymas turėtų būti pateiktas per dvi savaites. Tai reiškia, kad šiuo metu negalima tvirtinti, kuri šalis gaus konkrečią sumą ar kokia jos dalis bus išleista bendriems pirkimams su Ukraina.

SAFE iniciatyvos sėkmė galiausiai bus matuojama ne vien paskolų dydžiu. Didžiausią praktinę reikšmę turės tai, ar šalys sugebės suderinti reikalavimus, vengti fragmentuotų užsakymų ir laiku gauti sistemas, kurių joms trūksta. Europos pramonės mastas vis dar priklauso nuo užsakymų tęstinumo ir techninių grandinių stabilumo.

Komisijos antrasis kvietimas yra ypač svarbus tuo, kad finansavimas nėra rezervuotas vienai konkrečiai valstybei. Teoriškai dalyvauti gali visos ES narės, tačiau kiekviena turi pateikti savo poreikius ir atitinkamus investicijų planus. Tai leidžia svarstyti projektus, kuriuose kelios šalys kartu perka tą patį gaminį arba plečia bendros gamybos pajėgumus. Vis dėlto vien bendras politinis interesas nėra pakankamas: reikia suderinti techninius reikalavimus, finansavimo sąlygas ir galutinius naudotojus.

Ukrainos dalyvavimas bendruose pirkimuose gali veikti keliais būdais. Galima pirkti sistemas, kurios bus naudojamos Ukrainoje, arba plėtoti pramonės bendradarbiavimą, leidžiantį greičiau gaminti reikiamus komponentus. Tačiau sprendimas, ar konkretus projektas atitinka SAFE taisykles, priklausys nuo jo struktūros ir Komisijos vertinimo. Todėl šios iniciatyvos nereikėtų pristatyti kaip jau patvirtintos tiesioginės paramos sumos.

Toks finansavimo modelis skiriasi nuo skubių individualių ginklų perdavimų. Jis labiau tinka didesniems pirkimams ir pramonės pajėgumų planavimui, o ne visada gali išspręsti artimiausių savaičių fronte trūkstamos įrangos problemą. ES šalių kariuomenėms tai reiškia būtinybę suderinti trumpalaikį pasirengimą su ilgalaikiu tiekimo patikimumu.

Komisija atskirai akcentavo raketų ir šaudmenų poreikį – šių priemonių gamyba priklauso nuo specializuotų žaliavų, kvalifikuotų darbuotojų ir ilgų sutarčių. Jeigu šalys pateiks pakankamai aiškius ir tarpusavyje suderintus užsakymus, pramonė turės daugiau motyvų investuoti į naujus pajėgumus. Tačiau jų rezultatų reikės laukti ilgiau nei politinio pranešimo.

Komisijos kvietimas rodo stiprėjantį bandymą susieti Ukrainos paramą su ilgalaikiu ES gynybos pramonės planavimu. Galutiniai programų gavėjai ir jų terminai paaiškės tik po valstybių pateiktų projektų vertinimo.