Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos sukurtas raketas, galinčias skristi 1 000 km – Europoje keičiasi ginklų rinka

Sekite TechNaujienos Google

Vokietija svarsto iki šiol neįprastą žingsnį: savo ginkluotosioms pajėgoms pirkti Ukrainos sukurtas tolimojo nuotolio raketas. Kalbama apie „Bars“ – palyginti nebrangią reaktyviniu varikliu varomą sparnuotąją raketą, kurios deklaruojamas nuotolis siekia iki 1 000 kilometrų. Jei planuojamas sandoris bus sudarytas, Bundesveras pirmą kartą tokiu būdu įsigys Ukrainoje sukurtą puolamąjį ginklą savo poreikiams. Tai žymi platesnį pokytį: šalis, kuri ilgą laiką buvo laikoma vakarietiškos ginkluotės gavėja, tampa technologijų tiekėja pačioms NATO valstybėms.

Apie rengiamą pirkimą spalio 26 dieną pranešė „Financial Times“, remdamasis su planais susipažinusiais šaltiniais. Pasak leidinio, pirminį susitarimą tikimasi sudaryti artimiausiomis savaitėmis, o pirmieji Bundesvero techniniai bandymai galėtų prasidėti kitų metų pradžioje. Tai kol kas nėra paskelbtas galutinis pirkimo kontraktas. Tačiau jau pats Vokietijos dėmesys Ukrainos konstrukcijai rodo, kaip karas pakeitė gynybos pramonės prioritetus Europoje.

„Bars“ gali gabenti iki maždaug 105 kilogramų kovinį užtaisą, nors tikslios charakteristikos priklauso nuo konkrečios modifikacijos. Ukraina šio tipo ginklus kūrė siekdama smogti tolimesniems taikiniams Rusijos teritorijoje. Vakarietiškoms kariuomenėms tokios sistemos patrauklios ne vien dėl nuotolio: svarbus ir santykis tarp kainos, gamybos greičio, galimybės turėti didesnius kiekius bei gebėjimo veikti esant gausiai priešininko oro gynybai.

Nuo paramos gavėjos iki ginklų tiekėjos

Dar prieš keletą metų dauguma Europos gynybos diskusijų sukosi apie tai, kiek tankų, artilerijos sviedinių ir raketų Vakarai gali perduoti Ukrainai. Dabar dalis Europos vyriausybių domisi pačios Ukrainos įmonių per karą išbandytais sprendimais. Šie ginklai kuriami atsižvelgiant į nuolatinį elektroninės kovos poveikį, ribotus išteklius ir poreikį reguliariai atnaujinti konstrukcijas. Tačiau operacinė patirtis nėra tas pats, kas standartizuotas NATO valstybių sertifikavimas – todėl Vokietijos bandymai būtų svarbus patikros etapas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Rusijos dronai keičia keliones Ukrainoje: keleivius iš traukinių evakuoja kelis kartus per naktį, žuvo per 50 geležinkelininkų

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Instagram“ meta iššūkį „YouTube“: pradėjo bandyti iki 90 minučių vaizdo įrašus

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Discord“ vieši pokalbiai netrukus gali atsirasti „Google“ paieškoje – ką svarbu žinoti Lietuvos naudotojams

Visi naujausi straipsniai →

„European Pravda“, apžvelgdama pranešimą, pažymi, kad bendra Ukrainos ir Vokietijos įmonė jau gamina „Bars“ Vokietijoje. Pirmoji Vokietijos lėšomis finansuota partija spalį buvo perduota Ukrainai. Jei Bundesveras taps pirkėju, gamybos grandinė pradės aptarnauti ir Vokietijos kariuomenę. Tai galėtų suteikti bendram projektui stabilesnę paklausą, tačiau galutiniai kiekiai, kaina ir sutarties sąlygos viešai dar nepatvirtinti.

Vokietijos pasirinkimą lemia ir kaina bei tiekimo terminai. Pažangios vakarietiškos sparnuotosios raketos gali kainuoti kelis milijonus dolerių už vienetą, todėl nuolatinio didelio masto konflikto atveju jų atsargų greitai pritrūksta. Berlynas taip pat vertina JAV kuriamas „Anthem“ sistemas, o tradicinių ilgojo nuotolio ginklų tiekimas gali užtrukti. Ne visos šios raketos yra lygiavertės: skiriasi jų skrydžio profilis, užtaisai, atsparumas gynybai ir tikslumas. Vis dėlto Europos kariuomenės vis dažniau siekia turėti ne vien brangiausią, bet ir masiškai gaminamą ginkluotę.

Kodėl tai svarbu Lietuvai

Lietuvos saugumui reikšmingas ne vien konkretus „Bars“ modelis, bet ir naujos gynybos pramonės grandinės. Jeigu Europos NATO šalys pradės plačiau pirkti Ukrainos technologijas, atsiras daugiau galimybių bendriems bandymams, komponentų tiekimui ir gamybos partnerystėms. Šalyje jau svarstomi Lietuvos įmonių dalyvavimo oro gynybos komponentų gamyboje projektai. Tačiau nereikia painioti: svarstomas „Bars“ sandoris savaime nereiškia raketų dislokavimo Lietuvoje.

Didesnis tokių ginklų pasirinkimas NATO arsenale gali apsunkinti potencialaus agresoriaus karinius skaičiavimus. Kita vertus, norint užtikrinti patikimą atgrasymą, neužtenka vien deklaruojamo 1 000 kilometrų nuotolio. Reikia aiškių naudojimo procedūrų, žvalgybos duomenų, atsargų ir suderinto veikimo su kitomis sistemomis. Būtent tai turės įvertinti Bundesvero specialistai, jei įsigijimas bus patvirtintas.

Ginklų pirkimo rinkoje šis projektas kelia ir daugiau klausimų. Jei kuriami ginklai perkami ne tik karo metu skubiems poreikiams, bet tampa nuolatinių Europos kariuomenių arsenalų dalimi, gamintojams teks užtikrinti ilgalaikę atsarginių dalių, bandymų įrangos ir remonto priežiūrą. Be to, būtina nustatyti aiškias tiekimo taisykles ir atsakomybę už ginklo charakteristikas. Vien tai, kad raketa pasirodė veiksminga viename konflikte, neužtikrina tokio pat rezultato kitokiomis sąlygomis. Todėl būsimi užsakymai priklausys ir nuo kariuomenės sertifikavimo, o ne tik nuo patrauklios kainos.

Toks pramonės modelis Europos valstybėms gali suteikti daugiau savarankiškumo tais atvejais, kai transatlantinės tiekimo grandinės susiduria su gamybos vėlavimais. Tačiau tai nereiškia, kad amerikietiški ginklai automatiškai bus pakeisti ukrainietiškais. Tikėtina, kad valstybės vertins įvairių tipų sistemų derinius, kuriuose kiekviena atlieka skirtingą užduotį. NATO planuotojams svarbi ne viena sensacinga charakteristika, o bendras visų priemonių patikimumas.

Svarbu ir tai, kad Vokietija dar tik ruošiasi pirmajam bandymų pirkimui. Platesnis, kelių šimtų raketų užsakymas, apie kurį užsimena šaltiniai, priklausytų nuo testų rezultatų ir politinių sprendimų. Todėl šiuo metu pagrįsta kalbėti apie naują Europos ginkluotės tendenciją, o ne apie jau įvykusį milžinišką užsakymą.