Nešiojamojo kompiuterio ekrane – ChatGPT; nuotrauka iliustruoja „OpenAI“ pristatytus dirbtinio intelekto mokslinius tyrimus
„OpenAI“ paskelbė apie tris stulbinamus DI atradimus: matematikos ir fizikos įrodymus tikrins mokslininkai
Dirbtinis intelektas gali būti priartėjęs prie lūžio, kurio matematikai, informatikai ir fizikai laukė dešimtmečius. „OpenAI“ spalio 26 dieną paskelbė apie tris naujus savo modelių parengtus mokslinius rezultatus: įrodymą, susijusį su ilgai nagrinėtomis matematinės analizės hipotezėmis, netikėtą teiginį apie skaičiavimo sudėtingumą ir matematinį kvantinių laukų teorijų pagrindimą. Bendrovė jau kreipėsi į garsius pasaulio mokslininkus, kad šie nepriklausomai patikrintų ir paaiškintų gautus rezultatus.
Vis dėlto šie pranešimai dar nereiškia, kad visos problemos galutinai išspręstos akademinės bendruomenės akimis. Dviejų sričių įrodymų tekstai viešai paskelbti kartu su formaliomis „Lean“ patikromis, o fizikos rezultatus kol kas nagrinės atskira ekspertų grupė. Svarbiausias klausimas dabar – ar formaliai pateikti samprotavimai atlaikys nepriklausomą peržiūrą ir ką jie iš tikrųjų pakeis moksle.
Apie naują iniciatyvą pranešta oficialioje spalio 26 dienos „OpenAI“ publikacijoje. Bendrovė pabrėžė, kad modelių sugeneruotus rankraščius pirmiausia laiko pradine mokslinių tyrimų medžiaga, kurią reikia suprasti, įvertinti ir integruoti į platesnes žinias. Todėl skirtingų sričių atstovai pasiūlė tris atskirus rezultatų viešinimo ir vertinimo būdus.
Matematikos ir informatikos išvados gali pakeisti senus įsitikinimus
Pirmasis rezultatas susijęs su vadinamąja lokalaus glodinimo hipoteze. Ji nagrinėja, kaip matematiškai aprašomos bangos gali trumpam stipriai susitelkti ir kaip jų elgesys pasikeičia vertinant ilgesnį laiko intervalą. Anot „OpenAI“, DI parengė įrodymą visoms erdvės dimensijoms. Jeigu jis pasitvirtins, iš to išplauktų ir ilgai tyrinėtų Kakeya bei Steino apribojimo hipotezių sprendimai.
Šių uždavinių svarba gerokai platesnė nei atrodo iš pavadinimų. Jie priklauso matematinei analizei, kuri leidžia tiksliai nagrinėti bangų sklidimą, erdvines struktūras ir įvairių lygčių savybes. Prie panašių klausimų matematikai dirba dešimtmečius: 2019 metais pasiektas proveržis dviejų dimensijų atveju, o 2025 metais išspręsta trijų dimensijų Kakeya hipotezė. Naujasis DI rezultatas, jei bus patvirtintas, išplėstų tokius pasiekimus.
„OpenAI“ nurodo, kad modelis matematinį įrodymą parengė spalio 18 dieną, o jau kitą dieną jis buvo formalizuotas sistemoje „Lean“. Viešai paskelbti ir įrodymo rankraštis, ir formalizacijos aprašymas, todėl kiti tyrėjai gali tikrinti tikslias jo prielaidas ir išvadas.
Antrasis, galbūt dar netikėtesnis rezultatas, susijęs su eksponentinio laiko hipoteze, vadinama ETH. Informatikoje ja ilgai remtasi vertinant, kokių greitų algoritmų tikėtis sprendžiant tam tikrus sudėtingus uždavinius. „OpenAI“ teigia, kad jos sistema rado šios hipotezės paneigimo įrodymą ir jį taip pat formalizavo „Lean“ aplinkoje.
Tai nereiškia, kad kompiuteriai nuo rytojaus staiga milijonus kartų sparčiau spręs visas problemas ar kad automatiškai įrodyta P = NP. Jei ETH paneigimas pasitvirtintų, pirmiausia reikėtų peržiūrėti dalį teorinių ribų ir ankstesnių darbų prielaidų. Praktinių algoritmų sukūrimas būtų atskiras, galbūt ilgalaikis tyrimų etapas.
Rezultatą vertins grupė, kuriai vadovaus Russellas Impagliazzo, Ramamohanas Paturi iš Kalifornijos universiteto San Diege ir Ryanas Williamsas iš MIT. Svarbu, kad Impagliazzo ir Paturi patys buvo tarp pradinės ETH hipotezės autorių. „OpenAI“ paskelbė ir įrodymo tekstą, kad mokslininkai galėtų jį nepriklausomai analizuoti.
Fizikos įrodymais domėsis Nobelio premijos laureatas
Trečioji kryptis susijusi su kvantinių laukų teorija – pagrindine matematikos ir fizikos sistema, aprašančia elementariųjų dalelių sąveikas. „OpenAI“ teigia parengusi matematiškai griežtus tam tikrų keturmačių kvantinių laukų teorijų egzistavimo įrodymus, tarp jų ir kvantinės chromodinamikos (QCD), kuri aprašo stipriąją branduolinę sąveiką.
Pasak bendrovės, atskira darbo dalis susijusi su grynosios „Yang–Mills“ teorijos egzistavimu. Tai svarbus klausimas vieno iš Clay matematikos instituto tūkstantmečio uždavinių kontekste. Tačiau šis rezultatas nėra automatiškai viso „Yang–Mills“ egzistavimo ir masės tarpo uždavinio išsprendimas – pastarajam reikalingas ir papildomas masės tarpo pagrindimas bei nepriklausomas pripažinimas. Tokį skirtumą svarbu išlaikyti vertinant skambias antraštes.
Fizikos rezultatams skirtai ekspertų grupei vadovaus 2004 metų Nobelio fizikos premijos laureatas Davidas Grossas. Joje taip pat dalyvaus Michaelas Douglasas, Arthuras Jaffe, Igoris Klebanovas ir Nikita Nekrasovas. Kitaip nei pirmųjų dviejų krypčių atveju, grupė nusprendė kol kas nepublikuoti DI sugeneruotų fizikos dokumentų, o pirmiausia juos savarankiškai išnagrinėti ir parengti mokslinį paaiškinimą.
Tai atskleidžia ir naują akademinio darbo problemą. Jei DI pateikia šimtus puslapių sudėtingų samprotavimų, vien tai, kad kompiuterinė sistema patikrino tam tikrą formalų įrodymą, dar negarantuoja, jog plačioji mokslininkų bendruomenė teisingai suprato jo prielaidas, naujumą ir reikšmę. Tam reikia ekspertų darbo, atvirų diskusijų ir galimybės atkurti rezultatus.
„OpenAI“ žada finansuoti nepriklausomą mokslinį darbą bei konferenciją, skirtą informatikos rezultatų reikšmei aptarti. Ji taip pat pareiškė nesieksianti akademinės autorystės už modelių sugeneruotus atradimus, o ekspertai dalyvaus savanoriškai ir galės skelbti savo išvadas nepriklausomai nuo bendrovės.
„TechNaujienos.lt“ jau rašė apie ankstesnį DI pasiūlytą sprendimą beveik 90 metų nagrinėtai matematikos problemai ir investuotojų klausimus dėl dirbtinio intelekto finansinės grąžos. Naujausias pranešimas atveria kitą DI vertinimo matmenį: ne tik komercinius produktus ar produktyvumą, bet ir galimybę sparčiau plėsti pamatines žmonijos žinias.
Jeigu nepriklausomi specialistai patvirtins šių įrodymų teisingumą ir svarbą, tai galėtų būti vienas reikšmingiausių signalų, kad DI pereina nuo pagalbinio tyrimų įrankio prie savarankiško naujų teorinių rezultatų siūlymo. Tačiau šiuo metu mokslinė istorija dar nesibaigė – prasidėjo svarbiausias jos etapas, per kurį bus tikrinama, ar neįprasti modelių teiginiai iš tiesų atlaiko griežtą akademinę analizę.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
E. Muskas apkaltino Ukrainą pažeidus „Starlink“ taisykles: Kyjivas atsikirto
2JAV bombonešis 1958 metais pametė branduolinę bombą: ji taip ir nebuvo surasta
3NASA paskelbė, kada planuojamas astronautų nusileidimas Menulyje
4Senovės žmonių DNR atskleidė netikėtą ledynmečio Europos istoriją
5Investicijų milžinė paskelbė netikėtą išvadą apie dirbtinį intelektą
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.