Istorinis JAV sprendimas: vienintelis „Patriot“ raketų aptarnavimo centras už Amerikos ribų atsiras Lenkijoje

Sekite TechNaujienos Google

Jungtinės Valstijos pasirinko Lenkiją naujam „Patriot“ oro gynybos sistemose naudojamų PAC-3 raketų techninės priežiūros centrui. Varšuvai tai – reikšmingas laimėjimas konkurencinėje kovoje dėl JAV gynybos pramonės investicijos, o NATO rytiniam flangui – galimybė greičiau aptarnauti vienus paklausiausių priešraketinės gynybos ginklų. Planuojamas objektas būtų vienintelis tokio pobūdžio PAC-3 raketų aptarnavimo centras už JAV ribų.

Apie sprendimą spalio 27 dieną oficialiai pranešė raketų gamintoja „Lockheed Martin“. Bendrovė nurodė, kad centras atliks PAC-3 raketų remontą, atnaujinimą, viso eksploatavimo laikotarpio techninį aptarnavimą ir pakartotinį sertifikavimą. Taigi kalbama ne apie naują raketų gamyklą, o apie pajėgumą išlaikyti jau turimas raketas tinkamas naudojimui.

Agentūros „Reuters“ duomenimis, dėl centro vietos varžėsi keturios šalys: Lenkija, Vokietija, Nyderlandai ir Norvegija. Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka projektą įvertino maždaug milijardu zlotų, arba apie 253 mln. JAV dolerių. Pasak jos, centrui pradėti veikti gali prireikti maždaug metų. Tiksli atidarymo diena kol kas nepaskelbta.

Kodėl raketų remontas tapo strateginiu klausimu

PAC-3 – pažangios „Patriot“ šeimos perėmimo raketos, skirtos naikinti įvairius oro taikinius, įskaitant balistines raketas. Jos yra svarbi sąjungininkų oro gynybos dalis, tačiau paklausą didina karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Kai raketų atsargos senka, vien naujų užsakymų nepakanka: būtina ir patikima jau pagamintų ginklų priežiūra, diagnostika bei grąžinimas į tarnybą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 12 minučių

„Discord“ vieši pokalbiai netrukus gali atsirasti „Google“ paieškoje – ką svarbu žinoti Lietuvos naudotojams

4 min. skaitymo • prieš 15 minučių

„Windows“ pašalino pavojingus skaitmeninius sertifikatus: kompromituoti raktai galėjo padėti apsimesti patikimomis svetainėmis

4 min. skaitymo • prieš 15 minučių

Latvija iki 2027 metų pratęsė autobusų kelionių į Rusiją ir Baltarusiją ribojimus – rengiamas dar griežtesnis draudimas

Visi naujausi straipsniai →

Iki šiol sudėtingam PAC-3 aptarnavimui reikalinga infrastruktūra buvo sutelkta Jungtinėse Valstijose. Europos centras turėtų sutrumpinti logistikos grandinę ir sumažinti laiką tarp raketos išėmimo iš eksploatacijos, patikrinimo ir grąžinimo naudotojui. Tai nėra pažadas, kad raketų gamyba automatiškai paspartės, tačiau priežiūros pajėgumai gali sumažinti dalį su aptarnavimu susijusių vėlavimų.

Projektas taip pat nėra vienos valstybės iniciatyva. „Lockheed Martin“ patvirtino, kad į tiekimo grandinę bus integruotos Vokietijos, Nyderlandų ir Švedijos įmonės bei pramonės pajėgumai. Tokiu būdu techninė kompetencija bus telkiama Europoje, o pati Lenkija taps svarbiu šios tarptautinės grandinės mazgu.

JAV sprendimas priimtas NATO nacionalinių ginkluotės direktorių konferencijos kontekste. JAV gynybos departamento pareiškimą apžvelgusi „Breaking Defense“ pabrėžia, kad investicija pirmiausia susijusi su raketų prieinamumu, o ne jų naujos gamybos linijos atidarymu. Tai svarbus skirtumas, nes Europoje lygiagrečiai vystomi ir kiti, su skirtingomis „Patriot“ raketų versijomis susiję pramonės projektai.

Ką tai reiškia Lietuvai ir NATO rytiniam flangui

Lietuva, kaip ir Lenkija, yra NATO rytinio flango valstybė, kuriai daugiasluoksnė oro gynyba ypač svarbi. Naujas centras savaime nereiškia, kad Lietuvoje atsiras papildomų „Patriot“ baterijų ar kad pasikeis konkretūs sąjungininkų dislokavimo planai. Vis dėlto geresnis raketų aptarnavimo prieinamumas Europoje potencialiai stiprina visos sąjungininkų oro gynybos sistemos atsparumą.

Pastarųjų savaičių įvykiai primena, kodėl šis klausimas aktualus Baltijos šalims. NATO naikintuvai neseniai perėmė Rusijos „Su-30SM“ netoli Lietuvos oro erdvės, o sąjungininkų saugumo politika apima ir pasirengimą sudėtingesnėms raketinėms bei dronų grėsmėms. Naikintuvų atliekamas oro policijos misijas ir antžemines priešraketinės gynybos sistemas būtina vertinti kaip skirtingas, viena kitą papildančias priemones.

Be to, oro gynybos stiprinimas jau tampa pramonės klausimu. Lietuvos įmonės svarsto bendradarbiavimą gaminant 40 mm oro gynybos sistemų komponentus, o Lenkija į savo teritoriją pritraukia sudėtingų perėmimo raketų aptarnavimą. Tai skirtingo technologinio lygmens iniciatyvos, tačiau abi rodo tendenciją daugiau gynybos pramonės pajėgumų sutelkti arčiau potencialių grėsmių.

Lenkijos pasirinkimas taip pat sustiprina šalies pozicijas derybose dėl būsimų karinės pramonės projektų. Priežiūros centras reikalaus kvalifikuotų specialistų, kokybės kontrolės, sertifikavimo ir saugios logistikos. „Lockheed Martin“ teigia, kad projektas bus integruotas į Lenkijos gynybos pramonės ekosistemą ir sudarys galimybių vietos tiekėjams.

Sudėtingų priešraketinės gynybos sistemų eksploatacija priklauso nuo daugiau veiksnių nei vien turimų paleidimo įrenginių skaičius. Net ir turint parengtą personalą bei radarus, kiekviena raketa turi būti periodiškai tikrinama, laikoma pagal nustatytas sąlygas ir, prireikus, atnaujinama. Esant dideliam poreikiui, ilgi siuntimo tarp žemynų terminai gali tapti papildomu logistikos iššūkiu. Todėl vietiniai aptarnavimo pajėgumai vertinami kaip vienas būdų užtikrinti, kad turimos atsargos išliktų tinkamos naudoti. Tačiau tai nepanaikina poreikio gaminti naujas raketas ir kaupti papildomas atsargas.

Tačiau vien paskelbimas apie investiciją dar nereiškia, kad techniniai pajėgumai jau veikia. Iki centro paleidimo reikės įrengti infrastruktūrą, sujungti tarptautinę tiekimo grandinę ir įgyvendinti sertifikavimo procedūras. Realus poveikis raketų aptarnavimo terminams paaiškės pradėjus veiklą. Šiuo metu patvirtintas pats sprendimas centrą steigti Lenkijoje – tai konkretus NATO rytinio flango pramoninio stiprinimo žingsnis.