Kodėl „Microsoft“ nepavyko įsitvirtinti išmaniųjų telefonų rinkoje? „Nokia“ sandorio pamokos

Sekite TechNaujienos Google

2014 metais „Microsoft“ užbaigė „Nokia“ telefonų įrenginių ir paslaugų verslo įsigijimą, tikėdamasi sustiprinti savo pozicijas mobiliųjų įrenginių rinkoje. Oficialiame pranešime bendrovė įsigijimą vadino galimybe sparčiau plėtoti „Windows Phone“. Tačiau vos po kelerių metų teko pripažinti, kad numatyti rezultatai nepasiekti.

Problema nebuvo vien telefonų dizainas ar jų techninės savybės. Mobiliosios platformos konkurencijai reikia programėlių kūrėjų, jų investicijų, operatorių palaikymo, įrenginių gamintojų ir vartotojų, kurie turėtų pakankamai priežasčių pasirinkti būtent tą ekosistemą.

Tuo metu „Android“ ir „iOS“ jau buvo tapusios pagrindinėmis sistemomis išmaniųjų telefonų rinkoje. Programėlių kūrėjai siekė pasiekti kuo didesnę auditoriją, todėl mažesnę rinkos dalį užimančiai platformai buvo sunku pritraukti tokio pat masto pasiūlą. O vartotojams mažesnis programėlių pasirinkimas sumažindavo norą keisti telefoną.

Milijardinis sandoris neišsprendė ekosistemos problemos

2015 metų liepą „Microsoft“ paskelbė apie restruktūrizaciją ir planuojamą maždaug 7,6 mlrd. JAV dolerių turto vertės sumažinimą, susijusį su „Nokia“ įsigytu verslu. Tuo pačiu pranešta apie ketinimą mažinti tūkstančius darbo vietų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl pasaulis taip priklausomas nuo Taivano lustų gamintojos TSMC?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip „Nvidia“ iš vaizdo plokščių gamintojos tapo dirbtinio intelekto infrastruktūros pagrindu?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Ar verta įsirengti namų bateriją Lietuvoje? Kada energijos kaupiklis atsiperka

Visi naujausi straipsniai →

Tai svarbus skirtumas: turto nurašymas nėra tas pats, kas vienkartinis mokėjimas grynaisiais. Jis rodo, kad įsigyto verslo vertė apskaitoje nebeatitiko anksčiau numatytų finansinių lūkesčių. Taigi sprendimas atspindėjo pasikeitusį bendrovės požiūrį į telefonų verslo perspektyvas.

2016 metais bendrovė pranešė apie papildomą telefonų gamybos veiklos mažinimą, turėjusį paveikti iki 1 850 darbo vietų. Tai jau reiškė ne bandymą sparčiai auginti platformos rinkos dalį, o pastangas sumažinti nuostolingą veiklą ir sutelkti išteklius kitur.

Ką „Microsoft“ pasirinko vietoj nuosavos telefonų platformos

Bendrovė palaipsniui daugiau dėmesio skyrė paslaugoms, kurios gali veikti skirtinguose įrenginiuose. Verslo programinė įranga, debesijos paslaugos, saugumo ir produktyvumo įrankiai yra kur kas mažiau priklausomi nuo to, kokio gamintojo telefoną naudoja klientas.

Ši strategija matoma ir dabartiniuose produktuose. Pavyzdžiui, „Microsoft Teams“ plėtojamos apsaugos funkcijos orientuotos į bendravimo ir darbo paslaugas, o ne į vieną telefonų modelį.

„Microsoft“ bandė mobiliajai sistemai pasiūlyti kitokią naudotojo sąsają, paremtą gyvomis plytelėmis ir glaudesniu ryšiu su „Windows“ kompiuteriais. Tai buvo aiškus produkto išskirtinumas, tačiau platformų rinkoje gera sąsaja negarantuoja pakankamo programėlių pasirinkimo. Jei kasdien naudojama banko, transporto ar komunikacijos programėlė neveikia konkrečioje sistemoje, vartotojui mažai rūpi jos grafinio dizaino pranašumai.

Kūrėjai savo ruožtu vertino investicijų grąžą. Programėlės pritaikymas trečiai platformai reikalauja laiko, testavimo, priežiūros ir naujų versijų kūrimo. Esant nedidelei auditorijai, dalis bendrovių tokias išlaidas laikė pernelyg didelėmis. Taip susiformavo uždaras ratas: mažai programėlių mažino telefonų patrauklumą, o mažas jų pardavimas neskatino kūrėjų.

„Nokia“ aparatinės įrangos kompetencija galėjo padėti kurti įdomius telefonus ir fotografavimo technologijas, bet negalėjo viena pakeisti programinės ekosistemos santykio. Daug vartotojų jau turėjo įsigiję programėlių, išsaugoję duomenis ir įpratę prie „Android“ ar „iOS“ paslaugų. Perėjimas į naują platformą jiems būtų reiškęs papildomas išlaidas bei galimą nepatogumą.

Strategijos pasikeitimas turėjo ir platesnį poveikį: „Microsoft“ galėjo didesnę dalį savo paslaugų pateikti konkurentų mobiliuosiuose įrenginiuose. Užuot siekusi, kad kiekvienas klientas nusipirktų „Windows Phone“, bendrovė galėjo plėsti „Microsoft 365“, debesijos ir bendradarbiavimo įrankių naudojimą tarp skirtingų sistemų. Ši istorija tapo vienu ryškesnių pavyzdžių, kad platformos sėkmė priklauso ne vien nuo finansavimo ar garsaus įsigijimo.

„Windows Phone“ istorija rodo, kad net didelės finansinės galimybės ir žinomas prekės ženklas negarantuoja sėkmės platformų rinkoje. Jei vartotojai ir kūrėjai jau susitelkę konkurentų ekosistemose, vien naujos aparatinės įrangos ar įsigyto gamintojo gali nepakakti konkurenciniam pranašumui pakeisti.