Suomijos ir Norvegijos vadovai tiesiogiai kalbėjosi su Putinu: aptarė derybas dėl karo Ukrainoje

Sekite TechNaujienos Google

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre spalio 27 dieną telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Suomijos prezidentūra patvirtino, kad skambutis surengtas Helsinkyje, iš anksto pasikonsultavus su Ukraina, ir buvo skirtas būsimoms deryboms dėl karo pabaigos.

Pasak Suomijos prezidentūros, pokalbis tęsė spalio 20 dieną Osle vykusias abiejų Šiaurės valstybių vadovų konsultacijas. Jo tikslas – Rusijos prezidentui tiesiogiai perduoti žinias apie numatomą derybų procesą Abu Dabyje, kur planuojami tolesni diplomatiniai susitikimai.

Prezidentūra aiškiai nurodė, kad A. Stubbas ir J. G. Støre kalbėjo kaip Suomijos ir Norvegijos vadovai, o ne visos Europos įgalioti atstovai. Ši skirtis reikšminga vertinant pokalbio politinį mandatą ir jo ryšį su kitų Europos šalių pozicija.

Dvi NATO valstybės pasirinko tiesioginį kanalą

Suomija ir Norvegija turi bendras sienas su Rusija, abi yra NATO narės ir remia Ukrainą. Karo pabaigos sąlygos tiesiogiai paveiktų jų saugumo aplinką, gynybos planavimą bei stabilumą Baltijos ir Šiaurės regionuose. Prezidentūros pranešime pabrėžiama, kad tiesioginis kontaktas reikalingas siunčiant žinias apie derybas.

Naujausi straipsniai

2 min. skaitymo • prieš 2 minutės

Ar vorai iš tiesų miega? Naujas tyrimas aptiko į REM panašias miego fazes

3 min. skaitymo • prieš 22 minutės

„James Webb“ aptiko neįprastai atspindinčią lavos planetą: ją gali dengti mineralų debesys

2 min. skaitymo • prieš 42 minutės

Oleškuose įsigaliojo laikinos paliaubos: prasidėjo humanitarinis langas, tačiau likusioje Ukrainoje tęsiasi smūgiai

Visi naujausi straipsniai →

A. Stubbas pokalbį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką. Suomijos vadovo teigimu, karo baigtis turės tiesioginį poveikį visos Europos saugumui, todėl jo užbaigimui būtinos tiesioginės diskusijos. Norvegijos premjeras pabrėžė didelę humanitarinę ir ekonominę karo kainą.

Vadovai išreiškė reikalavimą, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigtųsi, o derybos būtų atnaujintos. Jie taip pat patikino, kad Suomija ir Norvegija tęs paramą Ukrainai. Norvegijos ir Ukrainos bendradarbiavimas oro gynybos srityje jau buvo skelbiamas prieš šį diplomatinį kontaktą. Prezidentūros dokumente nėra pranešimo apie pasiektą paliaubų susitarimą ar konkrečias Rusijos nuolaidas.

Ką tai keičia Baltijos regione

Baltijos šalims ši žinia aktuali dėl Šiaurės Europos saugumo sąveikos: Suomijos įstojimas į NATO išplėtė bendrą Aljanso sieną su Rusija, o jūros ir oro erdvės apsauga regione glaudžiai susijusi. Šiaurės valstybių kontaktas su Maskva nebūtinai reiškia NATO politikos pasikeitimą, nes oficialiai jos neskelbia veikiančios viso Aljanso vardu.

Telefoninis pokalbis vyko tą pačią dieną, kai Ukrainos pietuose įsigaliojo lokalios humanitarinės paliaubos Oleškuose. Suomijos prezidentūra nenurodė, kad šios paliaubos būtų tiesioginis pokalbio rezultatas, todėl abiejų įvykių priežastinio ryšio nustatyti negalima.

Tolimesni diplomatiniai susitikimai turėtų parodyti, ar ši iniciatyva virs platesniu derybų procesu. Spalio 27 dieną patvirtintas faktas – pirmasis viešai paskelbtas abiejų Šiaurės šalių vadovų tiesioginis bendras pokalbis su Rusijos prezidentu šiame derybų etape.