Lenkija ir Jungtinė Karalystė susitarė stiprinti oro gynybą bei kurti naujas raketų technologijas – dėmesys Baltijos regionui

Sekite TechNaujienos Google

Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė naują trejų metų gynybos bendradarbiavimo planą, numatantį glaudesnį kariuomenių, pramonės ir technologijų kūrėjų darbą. Susitarime išskiriamos tolimojo nuotolio tiksliųjų smūgių priemonės, dronai, kovos su bepiločiais sistemos, dirbtinis intelektas ir kritinės infrastruktūros apsauga. Tai reikšmingas žingsnis NATO rytiniame flange, nors viešai paskelbtas planas dar nereiškia, kad visos minimos ginkluotės sistemos jau kuriamos ar bus greitai dislokuotos.

Apie spalio 27 dieną Varšuvoje pasirašytą vadinamąjį Varšuvos gynybos planą pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija patvirtino, kad planas įgyvendina anksčiau pasirašytą dvišalę saugumo ir gynybos partnerystę. Jame numatytas bendradarbiavimas sausumoje, jūroje, ore, kibernetinėje erdvėje ir pramonėje.

Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas akcentavo ne tik bendras pratybas, bet ir technologinius pajėgumus: tolimus tiksliuosius smūgius, DI, bepiločius orlaivius bei kovą su jais. Didžiosios Britanijos atstovai savo ruožtu pabrėžė Rusijos grėsmių atgrasymą ir pagalbą Ukrainai. Susitarimo priemonės aktualios šalims, kurių gynybą ypač veikia Baltijos jūros, sausumos koridorių bei svarbių ryšių ir energetikos objektų saugumas.

Nuo bendrų pratybų iki naujų technologijų

Bendradarbiauti numatoma keliose srityse, kurios pastaraisiais metais tapo svarbiausiomis Europos kariuomenių investicijų kryptimis. Viena jų – ginklai, galintys pasiekti taikinius iš didelio nuotolio. Kita – daugiasluoksnė oro gynyba, gebanti reaguoti į labai skirtingus taikinius: nuo mažų dronų iki sudėtingesnių raketinių grėsmių. Tokios sistemos veikia tik tada, kai yra užtikrintas jutiklių, ryšių, vadovavimo grandinės ir kovinių priemonių suderinamumas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 43 minutės

Rusijos dronai keičia keliones Ukrainoje: keleivius iš traukinių evakuoja kelis kartus per naktį, žuvo per 50 geležinkelininkų

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„Instagram“ meta iššūkį „YouTube“: pradėjo bandyti iki 90 minučių vaizdo įrašus

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„Discord“ vieši pokalbiai netrukus gali atsirasti „Google“ paieškoje – ką svarbu žinoti Lietuvos naudotojams

Visi naujausi straipsniai →

Abiem valstybėms svarbus ir spartesnis naujų technologijų diegimas. Ukrainos karo patirtis parodė, kad dronai ir elektroninė kova gali keistis greičiau, negu tradiciniai daugiametės ginkluotės pirkimo ciklai. Todėl bendrai atliekami bandymai ir pramonės partnerystės suteikia galimybę greičiau tikrinti sprendimus, o vėliau juos derinti su nacionalinėmis kariuomenių sistemomis. Vis dėlto patys ministrų pareiškimai neatskleidžia išsamių konkrečių raketų programų kainų ir terminų.

Lenkija jau stiprina savo oro gynybos pramonės vaidmenį. Spalio 27 dieną paskelbta ir apie būsimo „Patriot“ PAC-3 raketų aptarnavimo centro steigimą Lenkijoje. Tai atskiras JAV ir tarptautinės pramonės projektas, tačiau kartu su britų bei lenkų planu leidžia matyti platesnį regiono pajėgumų stiprinimą. Svarbu nepainioti raketų gamybos, jų techninės priežiūros ir naujų bendrų technologijų kūrimo – tai skirtingos veiklos.

Lietuvai svarbiausia – regioninis atsparumas

Lietuva tiesiogiai nedalyvauja šiame dvišaliame plane kaip pasirašiusioji šalis. Tačiau Lenkija yra svarbi sausumos jungtis su kitomis NATO valstybėmis, o Jungtinės Karalystės pajėgos nuolat prisideda prie sąjungininkų atgrasymo Europoje. Todėl geresnis abiejų šalių pasirengimas ir suderinamumas potencialiai stiprina kolektyvinę gynybą visame rytiniame flange.

Baltijos valstybėms itin aktuali kritinė infrastruktūra: jūriniai kabeliai, uostai, energetikos objektai ir ryšių sistemos. Karo metu jų apsaugai gali reikėti ne tik tradicinės oro gynybos, bet ir jūrinių stebėjimo pajėgumų, elektroninės kovos bei greito reagavimo komandų. Naujas planas suteikia politinį ir organizacinį pagrindą tokius pajėgumus koordinuoti, tačiau neįrodo, kad konkreti Lietuvos infrastruktūra nuo šiandien tapo labiau apsaugota.

Regiono saugumo požiūriu tokios partnerystės papildo platesnius NATO sprendimus, tačiau jų nepakeičia. Kiekviena valstybė pati atsako už savo nacionalines investicijas, kariuomenės pasirengimą ir įrangos eksploatavimą. Didžiosios Britanijos ir Lenkijos specialistų bendradarbiavimas gali pagerinti sąveiką, bet konkrečių naujų dalinių, raketų kompleksų ar oro gynybos baterijų perkėlimui reikėtų atskirų sprendimų. Kol kas apie tokį dislokavimą Lietuvoje pagal šį planą nepaskelbta.

Gynybos pramonės įmonėms svarbu, ar politiniai ketinimai virs ilgalaikėmis sutartimis. Naujo ginklo kūrimas apima prototipus, bandymus, sertifikavimą, gamybos pajėgumų parengimą ir vėlesnę priežiūrą. Net didelis technologinis pažadas be aiškaus finansavimo gali likti tik bandymų stadijoje. Todėl vertinant susitarimo poveikį verta stebėti būsimus konkrečius konkursus ir investicijų skelbimus, o ne vien ministrų bendras deklaracijas.

Naujojo susitarimo reikšmė priklausys nuo to, kaip tiksliai bus finansuojamos pramoninės programos ir kokius realius rezultatus duos pratybos. Viešai patvirtinta trejų metų bendradarbiavimo kryptis, o ne visas detalus ginkluotės įsigijimo grafikas. Tai atsargus, bet reikšmingas Europos gynybos stiprinimo signalas tuo metu, kai regiono valstybės vis dažniau siekia pačios kurti bei palaikyti savo karinius pajėgumus.