Iliustracinis daugiafunkcės karinės radarų sistemos vaizdas Lietuvoje
Lietuvą pasiekė naujos kartos „Thales“ radaras: aptiks priešo artileriją ir FPV dronus
Lietuvos kariuomenė sulaukė pirmosios daugiafunkcės „Thales GM200 MM/C“ radarų sistemos. Spalio 30 dieną apie jos pristatymą pranešė Krašto apsaugos ministerija. Naujas radaras turėtų sustiprinti kuriamos nacionalinės divizijos gebėjimą nustatyti priešo netiesioginės ugnies pozicijas ir aptikti dalį mažų bepiločių orlaivių. Tai svarbus pajėgumų papildymas, tačiau vienos sistemos pristatymas nereiškia, kad visa šalies oro erdvė jau uždengta nauju apsaugos tinklu.
Oficialiame KAM pranešime nurodoma, kad „GM200 MM/C“ pirmiausia pritaikytas artilerijos ugnies šaltiniams nustatyti. Radarui analizuojant sviedinių trajektorijas galima apskaičiuoti, iš kur priešas šaudo, ir perduoti duomenis atsakomajai ugniai. Ministras Robertas Kaunas taip pat pabrėžė galimybę aptikti FPV dronus – mažus, manevringus orlaivius, kurie šiuolaikiniame kare kelia itin rimtą grėsmę kariams ir technikai.
Sistema gali turėti ir platesnių funkcijų: pagal pasirinktą komplektaciją ji gali būti naudojama oro erdvės stebėjimui bei prijungiama prie oro gynybos sprendimų. Vis dėlto konkretūs veikimo nuotoliai, aptikimo tikimybės ir operaciniai režimai viešame Lietuvos pranešime neatskleisti. Tokie rodikliai priklauso ir nuo grėsmės pobūdžio, vietovės, orų bei aplinkos trikdžių, todėl jų nereikėtų spėlioti iš bendros gamintojo reklaminės informacijos.
Radaras yra daugiau nei atskira antena ar ekranas. Jo vertė atsiskleidžia tada, kai aptikimo duomenys greitai pasiekia vadovavimo, žvalgybos ir ugnies paramos sistemas. Priešo artilerijos pozicijos gali keistis per minutes, todėl net labai tikslus matavimas be greito informacijos perdavimo neduoda tokios naudos, kokios tikimasi. Naujojo įsigijimo reikšmę lems integravimas, mokymai ir nuolatinis techninis palaikymas.
Radarų technologija prieš artileriją yra svarbi dėl labai trumpo laiko tarp priešo šūvio ir galimo atsakomojo veiksmo. Kuo ilgiau užtrunka pastebėti sviedinių trajektoriją, apskaičiuoti paleidimo vietą ir perduoti informaciją, tuo daugiau galimybių priešiškam daliniui pakeisti poziciją. Dėl to modernios kariuomenės itin daug dėmesio skiria ne tik paties radaro tikslumui, bet ir duomenų apdorojimui bei automatiniam jų perdavimui vadovavimo grandinėje.
FPV dronai kelia kitokį iššūkį. Jie yra mažesni, skrenda įvairiu aukščiu ir gali manevruoti tarp reljefo objektų, todėl ne kiekvienas įprastas radaras geba juos patikimai stebėti. KAM teiginys apie naujosios sistemos gebėjimą aptikti tokius dronus svarbus, tačiau aptikimas dar nėra tas pats, kas drono neutralizavimas. Pastarajam veiksmui reikalingos papildomos priemonės, įskaitant operatorių sprendimus ir tinkamą perėmimo ar elektroninės kovos įrangą.
Šiuolaikinėje gynyboje technika turi veikti kartu su kitomis priemonėmis. Vienas radaras gali pateikti svarbų signalą, tačiau jį reikia teisingai identifikuoti, įvertinti riziką ir perduoti pareigūnams, galintiems imtis veiksmų. Todėl naujas pirkinys iš tiesų yra platesnio pajėgumų kūrimo dalis. Lietuvos kariuomenė turės užtikrinti mokymus, techninės priežiūros grandinę ir suderinamumą su kitomis NATO naudojamomis sistemomis.
Prie projekto prisideda ir Lietuvos įmonė
„Thales“ sistemos įsigytos bendradarbiaujant su Nyderlandais. Sutartyje numatyta ne vien technika, bet ir jos priežiūra bei tolesnis tobulinimas. KAM išskyrė vietos technologijų bendrovę ELSIS TS, kuri projekte dalyvauja kaip „Thales“ subrangovė. Tai reiškia galimybę Lietuvoje stiprinti specializuotas įrangos integravimo kompetencijas, tačiau ministerija neskelbia, kad visa radarų sistema būtų gaminama Lietuvoje.
Vietos pramonės įtraukimas svarbus ilgalaikei gynybai: net įsigijus užsienyje pagamintą įrangą, būtina gebėti ją prižiūrėti, atnaujinti, integruoti į kitus tinklus ir organizuoti operatyvų aptarnavimą. Šiame procese reikalingi ne tik kariškiai, bet ir programinės įrangos, ryšių bei elektronikos specialistai. Vis dėlto apie konkrečią ELSIS TS darbų dalį ir galimą ekonominę vertę skelbiama nedaug.
Kaip keičiasi Lietuvos oro gynybos planai?
Radaro pristatymas papildo kitus dronų grėsmės valdymo projektus. „TechNaujienos.lt“ jau rašė apie 12 įmonių pasiūlymus kurti vieningą dronų aptikimo sistemą Lietuvoje. Šie projektai skiriasi savo paskirtimi: vienas yra konkretus kariuomenės radaras, kitas – dar kuriamos duomenų integravimo platformos konkursas. Juos svarbu vertinti kaip platesnį, bet ne savaime užbaigtą pajėgumų stiprinimą.
KAM pabrėžia, kad investicijos padės kariuomenei veikti kartu su NATO sąjungininkais. Realus naujojo radaro poveikis priklausys nuo sistemos parengties, išmokytų ekipažų ir integracijos su kitais daliniais. Oficialiai patvirtintas faktas šiandien yra pirmosios sistemos pristatymas, o ne deklaruotas visų numatytų radarų dislokavimo užbaigimas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Įsilaužta į TV3.lt sistemas: siunčia įspėjimą registruotiems naudotojams
2Kartus „iPhone Duo“ debiutas: sugenda vos per kelias valandas – „Apple“ pripažino problemą
3Ukraina įvedė sankcijas Rusijos raketų tiekimo grandinei: sąraše 44 įmonės ir 51 asmuo
4„DreamHost“ privertė klientus keisti slaptažodžius: sutriko svetainių ir el. pašto paslaugos
5Genų redagavimas smegenyse be operacijos: mokslininkai ultragarsu pasiekė tai, kas anksčiau buvo itin sudėtinga
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.