Lietuva siūlo Kruonį dideliems duomenų centrams: ką tai reiškia Baltijos regiono skaitmeniniam saugumui?

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos energetikos ministerija pristatė sąlygas, kuriomis šalis galėtų pritraukti daugiau didelio masto duomenų centrų projektų. Liepos 3 dieną paskelbtame oficialiame pranešime kaip viena pagrindinių potencialių vietų nurodytas Kruonio technologijų parkas, kurio šiuo metu numatomas elektros pajėgumas duomenų centrams siekia apie 500 MW, o ilgalaikis potencialas galėtų viršyti 1 GW. Tai yra investicijų pritraukimo galimybė, ne pranešimas, kad Baltijos šalys jau pasirašė sutartį dėl vieno bendro duomenų centro.

Duomenų centrai svarbūs ne tik interneto svetainių talpinimui. Juose gali veikti valstybinės sistemos, bankų programos, įmonių duomenų saugyklos, debesijos paslaugos ir dirbtinio intelekto skaičiavimai. Didesni projektai reikalauja didelių elektros kiekių ir patikimo tinklo, todėl vietos pasirinkimas priklauso nuo kur kas daugiau nei vien laisvo sklypo.

Energetikos ministerija nurodo, kad Kruonio technologijų parkas yra šalia 900 MW galios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir prijungtas prie trijų nepriklausomų 330 kV elektros perdavimo linijų. Šios savybės gali būti pranašumas investuotojams, tačiau tai nereiškia, kad bet kuriam centrui automatiškai garantuotas visas potencialus elektros pajėgumas. Kiekvienam projektui reikia atskiro tinklo ir ekonominio vertinimo.

Elektros tiekimas tampa DI infrastruktūros klausimu

Pažangiems dirbtinio intelekto modeliams naudoti ir mokyti reikia galingų procesorių, didelio duomenų perdavimo pralaidumo bei aušinimo. Kai viena serverių spinta naudoja daugiau elektros, didėja reikalavimai elektros transformatoriams, šilumos šalinimui ir rezerviniam maitinimui. Todėl duomenų centro investuotojas vertina ne vien elektros tarifą, bet ir prastovų riziką, infrastruktūros patikimumą bei energijos tiekimo perspektyvą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 5 minutės

Estijos vandenyse saugomos 15 istorinių laivų nuolaužų: kodėl Baltijos dugnas atskleidžia naujas istorijas?

4 min. skaitymo • prieš 20 minučių

NATO plečia Baltijos oro gynybos užduotis: kuo nauja sistema skiriasi nuo tradicinės oro policijos?

4 min. skaitymo • prieš 35 minutės

„Apple“ išleido „iOS 27“ su nauju „Siri AI“: kurios funkcijos svarbiausios „iPhone“ naudotojams?

Visi naujausi straipsniai →

Lietuva gali siūlyti ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir galimybes naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Tačiau vien pranešimas apie žaliosios energijos dalį dar neparodo, ar konkretus centras kiekvieną valandą naudos tik tokią elektrą. Praktikoje reikia derinti gamybos svyravimus, kaupimą, tinklo balansavimą ir nuolatinę serverių apkrovą.

Ministerija taip pat mini Vilniaus bei Alytaus regionuose esančias galimas vietas. Investuotojams svarbi konkurencija tarp skirtingų vietovių, nes duomenų centras turi būti prijungtas prie aukštos kokybės ryšio tinklo, prieinamas techninės priežiūros specialistams ir apsaugotas nuo tam tikrų fizinių rizikų.

Ar tai didintų Baltijos šalių skaitmeninį savarankiškumą?

Duomenų laikymas šalies teritorijoje gali palengvinti tam tikrų teisiniu ir techninių reikalavimų įgyvendinimą, bet tai nėra visiškos nepriklausomybės garantija. Reikia žinoti, kas valdo debesijos programinę įrangą, administratoriaus prieigą, atsargines kopijas ir šifravimo raktus. Be to, dalis kritinių paslaugų gali priklausyti nuo tarptautinių ryšio maršrutų net tada, kai serveriai fiziškai yra Lietuvoje.

Svarbus ir rezervavimas: duomenų centrai turi planuoti, kas vyks nutrūkus elektrai ar interneto ryšiui. Apie povandeninių kabelių apsaugą jau rašėme; regioniniam atsparumui būtini keli nepriklausomi ryšio keliai ir aiškus sutrikimų valdymas.

Debesijos rinką veikia ir sparčiai augančios investicijos. Pavyzdžiui, analizavome „Amazon“ DI infrastruktūros išlaidų mastą. Tai parodo, kad tokie projektai reikalauja didelio kapitalo ir ilgų atsipirkimo laikotarpių, o ne vien pažadų apie naujas darbo vietas.

Stambūs duomenų centrai gali suteikti ekonominės naudos per statybas, specializuotą techninę priežiūrą ir susijusių paslaugų paklausą, tačiau tiesioginių nuolatinių darbo vietų skaičius gali būti mažesnis nei tokio pat investicijų dydžio tradicinėje gamykloje. Todėl valstybės investicijų vertinimas turi remtis ne vien paskelbta kapitalo suma. Svarbu energijos kainos, vietos ekonomikos nauda, mokesčiai, technologinės kompetencijos ir galimas poveikis kitiems elektros vartotojams.

Kruonio vietovės privalumas susijęs su jau esančia stambia elektros infrastruktūra, bet technologijų parko plėtrai būtinas atskiras projektavimo ir aplinkosauginis vertinimas. Vandens naudojimas aušinimui, triukšmas, atsarginės elektros sistemos ir pastatų logistika gali kelti praktinių reikalavimų. Vien potencialaus daugiau nei 1 GW galios skaičiaus pateikimas dar neleidžia teigti, kad toks centras jau suplanuotas, finansuotas ar statomas.

Skaitmeninio suvereniteto klausimai apima ir programinės įrangos tiekėjus. Europoje veikia daugybė debesijos paslaugų, tačiau dalis jų remiasi pasaulinėmis technologijų bendrovėmis arba jų programine infrastruktūra. Organizacijoms naudinga iš anksto numatyti, kaip būtų perkelti duomenys, kokia atsarginių kopijų atkūrimo procedūra ir kas galėtų atlikti administravimo veiksmus sutrikus pagrindiniam tiekėjui. Tokį pasirengimą verta matuoti praktinėmis pratybomis, ne vien sutarties pažadais.

Baltijos regionui Lietuvoje augantys duomenų centrų pajėgumai teoriškai galėtų suteikti daugiau paslaugų pasirinkimo, bet bendras trijų valstybių centras turi būti patvirtintas atskirais vyriausybių arba įmonių susitarimais. Kol tokių duomenų nėra, tiksliausia kalbėti apie Lietuvos investicinį pasiūlymą ir potencialią naudą regionui.