Estijos vandenyse saugomos 15 istorinių laivų nuolaužų: kodėl Baltijos dugnas atskleidžia naujas istorijas?

Sekite TechNaujienos Google

Estija į valstybės saugomų objektų sąrašą įtraukė dar 15 istorinių laivų nuolaužų, esančių jos jūriniuose vandenyse. Spalio 24 dieną Estijos visuomeninis transliuotojas ERR pranešė, kad tarp naujai saugomų objektų yra 12 burlaivių, karo laivas S31, garlaivis ir krovininis garlaivis „Success“. Pastarasis nuskendo dar 1885 metais. Todėl teiginys apie vieną po 80 metų ką tik atrastą legendinį laivą šių duomenų neapibūdintų tiksliai.

Ši istorija įdomi ne dėl tariamo staigaus vieno radinio, o dėl to, kaip istoriniai dokumentai ir šiuolaikiniai povandeniniai matavimai leidžia nustatyti senų laivų kilmę. Vien korpuso siluetas jūros dugne dažnai nepasako jo pavadinimo ar paskutinio reiso aplinkybių. Tyrėjams reikia lyginti konstrukcijos ypatybes, laivo matmenis ir archyvinius įrašus.

Baltijos jūra yra neįprastai palanki daliai medinių laivų nuolaužų išlikti. Šaltas, mažesnio druskingumo vanduo ir kai kurių organizmų paplitimo sąlygos gali padėti išsaugoti konstrukcijas, nors jų būklė priklauso ir nuo gylio, dugno nuosėdų bei žmogaus veiklos. Todėl senas laivas gali būti vertingas kaip tiesioginis praeities statybos metodų ir prekybos maršrutų liudijimas.

Kaip nustatoma nuskendusio laivo tapatybė

Povandeniniai archeologai naudoja sonarų vaizdus, nuotoliniu būdu valdomus aparatus ir dokumentinius tyrimus. Sonaras leidžia aptikti dugno formas bei objektus net esant prastam matomumui. Vėliau nuolaužos gali būti fotografuojamos, matuojamos ir lyginamos su istoriniais laivų registrais. Vis dėlto ne kiekvienas objektas gali būti tiksliai identifikuotas, jei trūksta patikimų dokumentų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 11 minučių

„Microsoft“ plečia Europos DI duomenų centrus: investicijos Jungtinėje Karalystėje siekia 30 mlrd. dolerių

4 min. skaitymo • prieš 26 minutės

Mokslininkai siūlo naują būdą kovoti su antibiotikams atspariomis bakterijomis: pasitelkė bakteriofagus

4 min. skaitymo • prieš 56 minutės

NATO plečia Baltijos oro gynybos užduotis: kuo nauja sistema skiriasi nuo tradicinės oro policijos?

Visi naujausi straipsniai →

„Success“ atveju svarbų vaidmenį atliko archyvų analizė. Ji padėjo detaliau rekonstruoti laivo istoriją ir aplinkybes, kuriomis jis atsidūrė Estijos vandenyse. Tai parodo, kodėl mokslininkai nevienodai vertina dvi išvadas: patvirtintą korpuso buvimą dugne ir galutinį identifikavimą. Pastarajam reikia daugiau nepriklausomų požymių.

Valstybės apsauga yra skirta ne vien uždrausti žmonėms priartėti prie nuolaužų. Ji numato, kad planuojant ekonominę veiklą turi būti įvertinta kultūros paveldo buvimo vieta. Pavyzdžiui, jei netoliese planuojama tiesti kabelį ar montuoti jūrinę vėjo turbiną, statybų įranga neturi pažeisti vertingo objekto.

Kodėl nauji radiniai svarbūs ir Lietuvai

Lietuvai Baltijos jūrinis paveldas aktualus kaip regioninės istorijos dalis. Prekybiniai maršrutai, karinės operacijos ir pakrančių gyvenimas neapsiribojo dabartinėmis valstybių sienomis. Todėl viena valstybė gali turėti archyvinius dokumentus apie laivą, kurio liekanos šiandien yra kitos šalies vandenyse.

Šiuolaikinės jūros veiklos intensyvėjimas didina poreikį iš anksto surasti ir išsaugoti jautrius objektus. Apie Baltijos povandeninės stebėsenos technologijas portalas rašė ir saugumo kontekste. Archeologijos tikslai skiriasi nuo karinių, bet sonarų, povandeninių aparatų ir duomenų analizės sprendimai kai kuriais atvejais gali būti panašūs.

Povandeniniai objektai susiję ir su kritinės infrastruktūros apsauga. Analizavome ryšio kabelių rizikas, kurios iliustruoja, kiek daug skirtingų interesų šiandien susitinka jūros dugne. Paveldo apsauga turi būti suderinta su navigacija, energetika ir telekomunikacijų infrastruktūra.

ERR skelbiamais duomenimis, Estijos jūrose saugoma jau daugiau kaip 100 povandeninio paveldo objektų. Naujų 15 nuolaužų įtraukimas rodo sisteminį darbą, kurio rezultatai gali papildyti istorinę laivybos statistiką ir padėti apsaugoti unikalius šaltinius ateities tyrėjams.

Jūrinės archeologijos etika taip pat skiriasi nuo pramoginio nardymo. Kai kurių nuolaužų viduje gali būti istorinių artefaktų, žmonių palaikų ar aplinkai pavojingų likučių. Todėl jų tyrimui reikia leidimų, aiškaus duomenų dokumentavimo ir sprendimo, ar apskritai būtina ką nors iškelti. Daugeliu atvejų geriausias išsaugojimo būdas gali būti palikti objektą jo vietoje, tačiau papildomai stebėti jo būklę.

Archyvuose saugomi laivų žurnalai, draudimo įrašai ir prekybos dokumentai kartais leidžia nustatyti krovinį bei maršrutą. Tačiau net ir radus tokį dokumentą būtina įsitikinti, kad jis tikrai susijęs su konkrečia dugne esančia konstrukcija. Vien panašus pavadinimas nėra pakankamas įrodymas, nes per šimtmečius galėjo būti naudojama daug panašiai pavadintų laivų. Tyrėjai remiasi kelių nepriklausomų požymių sutapimu.

Baltijos jūros dugne esantys objektai susiduria su naujomis grėsmėmis dėl intensyvėjančios infrastruktūros ir laivybos. Modernūs duomenų rinkimo aparatai gali padėti geriau nustatyti jų vietą ir stebėti pokyčius, tačiau tie patys duomenys gali paskatinti nepageidaujamą vertingų radinių paiešką. Todėl kai kurios institucijos viešai skelbia bendrą istorinę informaciją, bet riboja detalią jautrių vietų koordinačių prieigą.

Nors įspūdingos nuolaužų nuotraukos dažnai sukuria sensacijos įspūdį, profesionaliame pasakojime būtina atskirti archyvinį faktą, tikrą archeologinį radinį ir šiuolaikinę meninę iliustraciją. Šiam straipsniui naudojamas viršelis yra redakcinė iliustracija, o ne „Success“ nuolaužų autentiška fotografija.