Lenkijos aukščiausiojo administracinio teismo vadovas sukritikavo įvykius prie Tribunolo

Sekite TechNaujienos Google

Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Jacekas Chlebny spalio 31 dieną viešai pareiškė rimtą susirūpinimą dėl įvykių prie Konstitucinio Tribunolo. Oficialiame pareiškime jis ypač atkreipė dėmesį į policijos buvimą prie pastato ir ribojimus patekti į instituciją jos pirmininkui bei pavaduotojui. Tokius veiksmus jis pavadino precedento neturinčiais ir keliančiais teisinių klausimų.

Chlebny paragino politines puses ieškoti sprendimo, kuris atitiktų konstitucinius principus ir atstatytų pasitikėjimą teismu. Jis įspėjo, kad užsitęsusi situacija, kai kyla abejonių dėl institucijos sudėties, vadovavimo ir sprendimų skelbimo, kenkia valstybės institucijų autoritetui. Pareiškimas svarbus todėl, kad jį paskelbė ne opozicijos politikas, o kito aukšto teismo vadovas.

Spalio 30 dieną apie Konstitucinio Tribunolo vadovų nušalinimą pranešusi teisėja Anna Korwin-Piotrowska sulaukė aštraus prezidento Karolio Nawrockio ir buvusios valdančiosios PiS partijos pasipriešinimo. Tuo metu premjero Donaldo Tusko koalicija teigia siekianti atkurti teismų nepriklausomumą po ankstesnių reformų.

Ne vien politikų ginčas

Tribunolo situacija turi praktinių pasekmių sprendimų priėmimui. Jei nesutariama dėl teisėjų statuso ir institucijos vadovybės, kyla neapibrėžtumas dėl posėdžių, bylų nagrinėjimo ir teismų sprendimų pripažinimo. Chlebny būtent šiuos ilgalaikius padarinius siūlo spręsti laikantis aiškios teisinės procedūros.

Naujausi straipsniai

2 min. skaitymo • prieš 3 minutės

Veneros paviršius tikrose nuotraukose: sovietų zondas išgyveno vos dvi valandas

2 min. skaitymo • prieš 13 minučių

Lenkija atidarė 1,2 mlrd. zlotų vertės Gdansko terminalą: Baltijos jūroje statys milžinišką vėjo parką

2 min. skaitymo • prieš 23 minutės

Lenkija ir Jungtinė Karalystė sutarė dėl trejų metų gynybos plano: dėmesys dronams ir DI

Visi naujausi straipsniai →

Prezidento, premjero ir kitų institucijų pasisakymai smarkiai skiriasi. Todėl straipsnyje vartojami žodžiai „perversmas“ arba „prievartinis perėmimas“ gali būti pateikiami tik kaip konkrečių politinių veikėjų kaltinimai, o ne patvirtintas įvykio apibūdinimas.

Lenkijos institucinį ginčą būtina stebėti atskirai nuo šalies karinių projektų. Šis konfliktas netampa įrodymu, kad Lietuvos ir Lenkijos gynybos technologijų bendradarbiavimas nutrūko, nors ilgalaikės politinės įtampos gali trikdyti kitų valstybių pasitikėjimą.