Lietuvos oro gynyba: ar reikėtų papildomų „Patriot“ sistemų ir ką jau patvirtino NATO?

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos ir NATO oro gynybos planuose daugėja dėmesio integruotam raketinių grėsmių aptikimui, sąjungininkų sistemoms ir greitesniam reagavimui į oro erdvės incidentus. Lietuvos kariuomenė rugsėjo 30 dieną paskelbė, kad Baltijos šalyse vykdomos misijos prioritetai perkelti nuo taikos meto oro policijos prie platesnės integruotos oro ir priešraketinės gynybos. Tačiau viešai patvirtinto naujos „Patriot“ sistemų partijos įsigijimo ar derybų pradžios šiame pranešime nėra.

„Patriot“ yra tolimųjų nuotolių oro ir priešraketinės gynybos kompleksas, naudojamas įvairių valstybių pajėgose. Jo veikimui reikia ne vien raketų paleidimo įrenginių, bet ir radarų, valdymo punktų, ryšio, parengtų įgulų bei raketų atsargų. Todėl svarstant apie papildomus pajėgumus nepakanka skaičiuoti, kiek paleidimo platformų galėtų būti dislokuota tam tikroje vietoje.

Lietuvos oro erdvę saugo rotacijos principu atvykstantys sąjungininkų naikintuvai, tačiau tokia misija nėra tas pats, kas ilgalaikė daugiasluoksnė priešraketinės gynybos sistema. Naikintuvas gali identifikuoti ir perimti tam tikras grėsmes, o antžeminės sistemos skirtos kitokiems taikiniams ir reagavimo scenarijams. Dėl to NATO planuose šios priemonės turi veikti kartu.

Kaip sudaroma daugiasluoksnė oro gynyba

Skirtingų sistemų paskirtis skiriasi pagal taikinių pobūdį, greitį ir nuotolį. Maži dronai gali būti aptinkami kitokiomis priemonėmis nei aukštai skriejantys lėktuvai ar balistinės raketos. Vien universalus radaras ir vieno tipo perėmėjas negali optimaliai išspręsti visų scenarijų. Todėl daugiasluoksnė gynyba derina stebėjimo radarus, ryšio sistemas, skirtingo nuotolio ginkluotę ir nuolat atnaujinamus grėsmių duomenis.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 12 sekundžių

IBM kvantiniai procesoriai perdavė būseną 99 % tikslumu: kodėl tai svarbu kompiuterių ateičiai?

4 min. skaitymo • prieš 15 minučių

„Artemis II“ jau apskriejo Mėnulį: ką patvirtino NASA ir kas laukia kitų misijų?

4 min. skaitymo • prieš 30 minučių

„Tesla“ gamyba Europoje: ką Berlyno fabriko plėtra reiškia Lietuvos pirkėjams?

Visi naujausi straipsniai →

Ypač svarbu suderinti sąjungininkų valdymo grandines. Jei radarai vienoje valstybėje aptinka objektą, o perėmimo sistema yra kitoje, sprendimo priėmimas priklauso nuo duomenų perdavimo, atsakomybės ribų ir nustatytų procedūrų. Gynybos pramonės pajėgumų plėtra taip pat svarbi, nes vienam įrenginiui reikia raketų, remonto detalių ir techninio aptarnavimo per visą naudojimo laiką.

„Patriot“ naudojimas sąjungininkų pratybose ar laikinas dislokavimas savaime nepatvirtina Lietuvos nuosavybės teisės į šias sistemas. Tokį skirtumą būtina išlaikyti ir kalbant apie galimus naujus pirkimus. Oficialiai paskelbus sprendimą būtų nurodytas konkretus pirkėjas, sutarties apimtis ir įgyvendinimo eiga – kol kas to pateikti negalime.

Kas keičiasi Baltijos šalių gynyboje

Liepos mėnesį NATO pakeitė Baltijos misijos mandatą, suteikdama daugiau galimybių reaguoti į pavojingas oro grėsmes. Lietuvos kariuomenės rugsėjo pristatyme nurodyta, kad prie naujo veikimo režimo pereita rugpjūtį. Taigi tai nėra šiandien iš niekur atsiradęs įsipareigojimas; kalbama apie įgyvendinamą gynybos struktūros pokytį, kurio reikšmė išryškėja dabartinių regioninio saugumo incidentų kontekste.

Lietuvos interesas akivaizdus ir be nepatvirtintų konkretaus pirkimo skaičių. Oro erdvės saugumas turi būti užtikrinamas visą parą, o dalis grėsmių juda taip greitai, kad perspėjimo bei reagavimo laikas yra trumpas. Tokiomis sąlygomis svarbūs parengti įgulos veiksmai, ryšio patikimumas ir bendros pratybos su kitų valstybių pajėgomis.

Dronų grėsmė papildomai keičia infrastruktūros apsaugos prioritetus. Lietuva jau yra skelbusi atskirą dronų aptikimo sistemų konkursą, o NATO lygmeniu bandymai apima skirtingų jutiklių ir perėmimo priemonių suderinimą. Tai nėra „Patriot“ alternatyva kiekvienam scenarijui; skirtingos technologijos atlieka skirtingus vaidmenis.

Svarbi ir oro gynybos raketų kaina bei atsargų papildymas. Net įsigijus modernų kompleksą, jo parengtį gali riboti turimų perėmėjų skaičius ir papildomo užsakymo pristatymo terminai. Tai ypač aktualu, kai priešiškos pajėgos vienu metu naudoja skirtingo pobūdžio skraidančius objektus. Kariuomenės turi rinktis tinkamą reagavimo būdą, kad brangiausios raketos nebūtų naudojamos prieš kiekvieną mažą ir palyginti nebrangų taikinį.

Apie regiono oro gynybą kalbama ir pramonės pajėgumų kontekste. Net jei konkretus pirkimas būtų patvirtintas rytoj, naują sistemą reikėtų pagaminti, pristatyti, išbandyti ir integruoti į esamas pajėgas. Taip pat būtina parengti įgulas bei aptarnavimo specialistus. Todėl oficialiose gynybos naujienose svarbu skirti politinį sprendimą, sutarties pasirašymą, pristatymo terminą ir faktinį kovinį parengtumą – tai keli skirtingi įgyvendinimo etapai.

Lietuvos geografinė padėtis daro greito įspėjimo ir bendro NATO duomenų vaizdo klausimą išskirtinai svarbų. Rytinio flango valstybės stebi tą pačią platesnę oro erdvę, todėl vienos šalies jutiklių informacija gali būti naudinga kitai. Tai reikalauja suderintų ryšio kanalų, procedūrų ir pratybų. Nusipirkta aparatinė įranga be atitinkamo valdymo tinklo nepasiektų viso numatyto veiksmingumo, nepriklausomai nuo sistemos pavadinimo ar gamintojo.

Todėl kalbant apie „Patriot“ sistemų perspektyvą racionalu atskirti realius viešus sprendimus nuo politinių ar analitinių siūlymų. Papildomos ilgųjų nuotolių sistemos galėtų keisti regiono pajėgumų balansą, tačiau tvirtinti, kad jau pradėtos naujos partijos pirkimo derybos, be oficialaus patvirtinimo būtų netikslu.