Islandijoje vėl kaupiasi magma: ar artėja išsiveržimas ir kokia rizika Europos skrydžiams?

Sekite TechNaujienos Google

Islandijos meteorologijos tarnyba spalio 27 d. pranešė, kad Svartsengi regione ir toliau kaupiasi magma, o žemės paviršius pamažu kyla. Oficialiame rizikos vertinime nurodoma, jog nauja magmos intruzija į Sundhnúkur kraterių eilę išlieka labiausiai tikėtinas tolesnis scenarijus. Tačiau naujas išsiveržimas lapkričio 2 d. nėra patvirtintas, todėl būtų klaidinga skelbti, kad lava jau vėl teka iš naujai atsivėrusio plyšio.

Reykjanes pusiasalį pastaraisiais metais veikė pasikartojantys vulkaniniai epizodai, kurių metu magma iš giliau esančios talpyklos juda link žemės paviršiaus. Kartais toks judėjimas baigiasi išsiveržimu, kitais atvejais slėgis gali persiskirstyti ir be didelio matomo lavos srauto. Todėl mokslininkai stebi ne tik atskirus žemės drebėjimus, bet ir ilgalaikę žemės deformaciją.

Islandijos specialistai naudojasi GPS stotimis, palydoviniais radarais ir seisminiais jutikliais. Jei grunto paviršius keliose vietose kyla, tai gali rodyti požeminio slėgio didėjimą. Tačiau vien iš šio rodiklio neįmanoma tiksliai prognozuoti būsimos išsiveržimo datos: geologinė sistema yra sudėtinga, o skirtinguose gyliuose vykstantys procesai ne visada pasireiškia vienodai.

Ką iš tikrųjų rodo naujausi matavimai

Tarnybos spalio pabaigos atnaujinime sakoma, kad žemės kilimas tęsiasi santykinai tolygiu tempu, o seisminis aktyvumas pačioje magmos intruzijos juostoje yra nedidelis. Tuo pat metu netoli Grindaviko kai kur fiksuojami nedideli žemės drebėjimai. Spalio 14 dieną užregistruotas 2,5 stiprumo įvykis, kuris siejamas su įtempių kaita aplinkinėje uolienų plutoje.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 8 minutės

Estijos vandenyse saugomos 15 istorinių laivų nuolaužų: kodėl Baltijos dugnas atskleidžia naujas istorijas?

4 min. skaitymo • prieš 23 minutės

NATO plečia Baltijos oro gynybos užduotis: kuo nauja sistema skiriasi nuo tradicinės oro policijos?

4 min. skaitymo • prieš 38 minutės

„Apple“ išleido „iOS 27“ su nauju „Siri AI“: kurios funkcijos svarbiausios „iPhone“ naudotojams?

Visi naujausi straipsniai →

Rizikos žemėlapis išlieka galiojantis iki 2027 metų sausio 5 dienos, nebent situacija pasikeistų anksčiau. Tai nereiškia, kad iki tos datos išsiveržimas tikrai neįvyks. Tokie žemėlapiai nustato, kuriose vietose gali būti didesnis pavojus, ir gali būti atnaujinami gavus naujų duomenų.

Tarnyba taip pat pabrėžia, kad naujos magmos intruzijos pradžią gali lydėti trumpas perspėjimo laikas. Todėl vietos valdžiai, verslams ir gyventojams svarbios aiškios evakuacijos procedūros. Keliautojams verta sekti ne socialinių tinklų nuotraukas, o oficialias Islandijos civilinės saugos ir meteorologijos tarnybos žinutes.

Ar tai gali sutrikdyti Europos aviaciją?

Ne kiekvienas Islandijos išsiveržimas sukelia pavojingą pelenų debesį. Didelę reikšmę turi išsiveržimo vieta, magmos sąveika su vandeniu, išmetamos medžiagos kiekis ir vėjų kryptis. Laviškos veiklos scenarijai Reykjanes pusiasalyje paprastai skiriasi nuo 2010 metų Eyjafjallajökull išsiveržimo, kuris sukėlė didelius Europos oro eismo sutrikimus.

Skrydžių bendrovės ir oro navigacijos tarnybos veikia pagal oficialius vulkaninių pelenų stebėjimo bei įspėjimo duomenis. Tik realus pelenų plitimas, oro erdvės taisyklės ir saugumo vertinimai gali lemti konkrečius maršrutų pakeitimus. Šiuo metu vien požeminio magmos kaupimosi nepakanka skelbti apie būsimus visos Europos skrydžių atšaukimus.

Lietuvos skaitytojams aktuali ir platesnė ugnikalnių technologijų istorija. Pavyzdžiui, esame rašę apie lavos panaudojimo statybose tyrimus. Tačiau tokios medžiagų technologijos yra visiškai atskira sritis nuo dabartinio civilinės saugos vertinimo.

Vulkanų poveikis klimatui taip pat priklauso nuo išmetamų dalelių ir dujų kiekio bei aukščio. Todėl mažas lokalus išsiveržimas neturėtų būti automatiškai lyginamas su dideliu stratosferą pasiekusiu įvykiu. Vulkanų tyrimai kitose planetose parodo, kad bendri geologiniai principai gali būti panašūs, bet konkrečios sąlygos labai skiriasi.

Geologai atskirai stebi Svartsengi sritį ir Sundhnúkur kraterių eilę, nes jose vyksta susiję, bet nevienodi procesai. Magmos kaupimosi vieta gali būti kelių kilometrų gylyje, o paviršiaus įtrūkimai atsirastų kitoje geografinėje juostoje. Todėl vien iš to, kur pakilo žemė, neįmanoma tiksliai nurodyti būsimo plyšio. Jei situacija pradėtų keistis, specialistai vertintų ir naujus žemės drebėjimų spiečius bei deformacijos spartėjimą.

Vietos gyventojams ir turistams svarbi ne vien lava. Net ir be didelio pelenų debesies gali atsirasti pavojingų dujų, ribojimų keliuose ar laikinų evakuacijos zonų. Tokie apribojimai gali būti taikomi labai ribotai teritorijai, todėl iš jų nereikia daryti išvados, kad visa Islandija tapo neprieinama. Praktiniam kelionės planavimui geriausia tikrinti konkretaus regiono ir oro uosto informaciją prieš išvykstant.

Ankstesnius išsiveržimus vaizduojančios nuotraukos internete dažnai naudojamos naujoms istorijoms iliustruoti. Tačiau be aiškaus aprašo skaitytojas gali pagalvoti, kad fotografija užfiksavo ką tik įvykusį reiškinį. Todėl šio straipsnio viršelį reikia suprasti kaip meninį aktyvaus ugnikalnio scenos atvaizdą, o ne naujausių 2026 metų spalio pabaigos matavimų dokumentinę fotografiją. Patikrinti faktai čia remiasi oficialiu geologiniu biuleteniu.

Šiuo metu patikima išvada yra apibrėžta: požeminiai procesai tęsiasi, naujas išsiveržimas įmanomas, bet jo laikas neprognozuojamas. Todėl skaitytojams siūlome stebėti oficialius atnaujinimus, o ne antraštes, kurios būsimą įvykį pateikia kaip jau įvykusį.