Skip to content
NASA ruošia gama spindulių teleskopą: jis tirs, kur Visatoje susidaro ir išnyksta antimedžiaga

Asociatyvi DI generuota iliustracija.

NASA ruošia gama spindulių teleskopą: jis tirs, kur Visatoje susidaro ir išnyksta antimedžiaga

NASA žengė dar vieną žingsnį link COSI misijos, kuri turėtų stebėti energingiausius įvykius Paukščių Take ir už jo ribų. Būsimo gama spindulių teleskopo mokslinė įranga pristatyta į „Northrop Grumman“ palydovų gamyklą Virdžinijoje, kur bus integruota į kosminį aparatą ir pradėti sisteminiai bandymai. Misija numatyta 2027 metų rugpjūčiui.

REKLAMA

Apie pristatymą lapkričio 16 dieną paskelbė NASA. Instrumentai buvo surinkti Kalifornijos universiteto Berklyje Kosmoso mokslų laboratorijoje. Lapkričio 2 dieną komanda pradėjo detektorių pervežimą; šiuo metu įranga jau yra palydovo gamybos vietoje. Tai ne paleidimas ir ne mokslinių stebėjimų pradžia, bet būtinas etapas iki skrydžio.

COSI – „Compton Spectrometer and Imager“ – kuriamas tam, kad registruotų gama spindulius, didžiausios energijos elektromagnetinę spinduliuotę. Kitaip nei regimosios šviesos teleskopai, jis galės tyrinėti reiškinius, kurie įprastuose astronominiuose vaizduose lieka beveik nematomi. Tokios dalelės ir fotonai susiję su žvaigždžių gyvenimo pabaiga, stipriais kosminiais procesais ir materijos virsmų grandinėmis.

REKLAMA

COSI detektorius ir palydovo platformą kuria skirtingos komandos. Kalifornijos universiteto Berklyje specialistai surinko mokslinį bloką, o „Northrop Grumman“ atsakinga už jo integravimą į kosminį aparatą. NASA nurodo, kad projekte taip pat dalyvauja Kalifornijos universitetas San Diege, JAV Karinių jūrų pajėgų tyrimų laboratorija, Goddardo kosminių skrydžių centras ir Italijos kosmoso agentūra. Ši darbų seka svarbi todėl, kad jautrus gama spindulių detektorius turi veikti kartu su elektros tiekimo, ryšio ir orientavimo sistemomis: vien laboratorijoje tinkamai veikiantis instrumentas dar nėra skrydžiui paruošta observatorija.

Antimedžiaga – viena svarbiausių tyrimų krypčių

NASA nurodo, kad vienas svarbiausių COSI tikslų bus stebėti reiškinius, susijusius su materijos ir antimedžiagos atsiradimu bei naikinimu. Kai dalelė susitinka su atitinkama antidalelė, jų energija gali būti išspinduliuojama gama spindulių pavidalu. Tokie signalai padeda astronomams spręsti, kur vyksta šie procesai ir kokie kosminiai šaltiniai juos lemia.

Įprasti optiniai teleskopai šiuo atveju nėra pakankami. Gama spindulių stebėjimai reikalauja specialių detektorių, kurie vertina didelės energijos fotonų sąveiką su medžiaga. COSI kuriamas kaip plataus matymo lauko prietaisas, tad jo užduotis bus ne vien ilgai stebėti vieną mažą dangaus dalį, o tirti įvairius energingus šaltinius. Tai suteikia kitokią perspektyvą nei teleskopų, skirtų regimajai ar infraraudonajai spinduliuotei, duomenys.

REKLAMA

Mokslininkai taip pat sieks daugiau sužinoti apie paskutines žvaigždžių evoliucijos stadijas. Tokiuose procesuose susidaro ir į aplinką pasklinda sunkesni cheminiai elementai. Gama spindulių analizė gali padėti sekti medžiagos judėjimą ir branduolines reakcijas, kurios nėra tiesiogiai matomos įprastose nuotraukose.

Kokie darbai laukia iki paleidimo?

„Northrop Grumman“ specialistai mokslinį bloką montuos į LEOStar-2 platformą. Vėliau aparatas turės atlaikyti vibracinius ir šiluminius bandymus, imituojančius paleidimo ir darbo kosmose sąlygas. Bandymų rezultatai parodys, ar integruota sistema išlaiko būtiną tikslumą ir ar nepakenkiama jautriems detektoriams.

Misiją NASA įgyvendina kartu su keliomis JAV mokslo įstaigomis, Italijos kosmoso agentūra ir kitais partneriais. Ši partnerystė apima instrumentų projektavimą, duomenų apdorojimą ir būsimas mokslines užduotis. COSI yra NASA astrofizikos „Explorers“ programos dalis – tai kitoks projektas nei didieji kosminiai teleskopai, tačiau jo tyrimų klausimai siekia pačias Visatos raidos ištakas.

REKLAMA

Kitos observatorijos jau tiria neįprastus žvaigždžių procesus skirtinguose bangų ruožuose. Pavyzdžiui, TechNaujienos.lt rašė apie periodiškai pasikartojančius žvaigždės ryškumo pokyčius. COSI papildys tokių reiškinių tyrimus didelės energijos gama spindulių duomenimis, tačiau jo moksliniai stebėjimai dar neprasidėjo. COSI pirmiausia turi sėkmingai praeiti aparatūros bandymus, todėl kol kas moksliniai atradimai dar neprasidėjo.

Gama spindulių astronomija nuo įprastų kosminių nuotraukų skiriasi ne tik naudojamais prietaisais, bet ir gaunamų duomenų pobūdžiu. Dalis aukštos energijos signalų pasiekia detektorius netiesiogiai, todėl mokslininkai turi atkurti jų atsklidimo kryptį ir energiją iš užregistruotų sąveikų. Tokie duomenys tampa dangaus žemėlapiais, kuriuose matyti energingų procesų pasiskirstymas. Patikimas instrumentų kalibravimas šiuo požiūriu yra tokia pat svarbi misijos dalis kaip ir pats paleidimas.

Prieš skrydį atliekami mechaniniai bandymai ypač svarbūs dėl jautrių detektorių. Raketos paleidimo metu aparatas patiria virpesius, kurių tyrėjai negali visiškai pašalinti, bet turi užtikrinti, kad jie nesugadintų elektronikos bei optinių jutiklių. Šiluminiai testai tikrina, kaip aparatas reaguoja į temperatūros svyravimus. Tik išlaikius šias patikras bus galima pereiti prie kitų parengimo darbų. Jei vėliau teleskopas sėkmingai pradės stebėjimus, jo duomenys papildys jau turimą informaciją apie itin energingus galaktikos reiškinius, tačiau bet kokie konkrečių atradimų pažadai kol kas būtų per ankstyvi.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.