Asociatyvi DI generuota iliustracija.
KTU mokslininkai pasitelks akių judesius: sieks anksčiau pastebėti vaikų matematikos sunkumus
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai siekia sukurti sistemą, kuri padėtų anksčiau atpažinti mokiniams kylančius matematikos mokymosi sunkumus. Tyrime numatyta pasitelkti žvilgsnio sekimo technologiją, galinčią fiksuoti, kaip mokinys žiūri į pateiktą užduotį. Projekto tikslas – rasti papildomų duomenų, kurie padėtų mokytojams tiksliau suprasti mokymosi procesą.
Apie naujai finansuotus ir tarptautiniame edukologijos forume pristatytus projektus lapkričio 16 dieną paskelbė KTU. Matematikos tyrimui vadovauja profesorė dr. Inga Klizienė. Ji pabrėžia perėjimą iš pradinio į pagrindinį ugdymą – laikotarpį, kai mokinių mokymosi patirtys keičiasi, o anksčiau nepastebėti sunkumai gali tapti labiau matomi.
Žvilgsnio sekimo sistemos gali registruoti, į kurią ekrano ar užduoties vietą mokinys žiūri, kiek laiko jo dėmesys ten išlieka ir kaip žvilgsnis juda tarp skirtingų elementų. Tokie duomenys gali padėti tyrėjams nagrinėti užduočių sprendimo strategijas. Vis dėlto vien akių judesiai savaime neleidžia nustatyti mokinio gebėjimų ar diagnozuoti mokymosi sutrikimų.
Konkretus mokymosi sunkumas ne visada atsispindi vien galutiniame kontrolinio darbo įvertinime. Du vienodą balą gavę mokiniai gali klysti dėl visiškai skirtingų priežasčių: vienam sunku suprasti sąlygą, kitam – pasirinkti tinkamą sprendimo seką. Žvilgsnio duomenys teoriškai gali suteikti papildomos informacijos apie tai, kurioje užduoties vietoje mokinys užtrunka. Vis dėlto tai tik galimas tyrimo rezultatas, kurį dar reikės empiriškai patikrinti.
Ypač svarbus numatytas perėjimo iš pradinio į pagrindinį ugdymą laikotarpis. Keičiasi ugdymo aplinka, mokymo tempas, naujų mokytojų reikalavimai ir savarankiško mokymosi apimtis. Ankstyvas sunkumų atpažinimas galėtų padėti parinkti papildomą pagalbą dar iki didesnių mokymosi spragų, bet tyrimas turi įrodyti, ar siūlomas technologinis metodas iš tiesų teikia tokią naudą.
Atskirą dėmesį reikės skirti duomenų naudojimui. Mokiniai yra jautri duomenų subjektų grupė, todėl akių judesių įrašų rinkimui ir saugojimui būtinas aiškus tikslas bei tinkamos apsaugos. Technologija neturėtų tapti automatine etikete, nusprendžiančia, kuris vaikas „geras“ ar „blogas“ matematikos mokinys; jos vieta, jei rezultatai pasiteisins, būtų pagalba pedagogui.
Technologija ne vietoj mokytojo, o kaip papildoma priemonė
KTU mokslininkai siekia sukurti moksliniais duomenimis grįstą sistemą, kuri padėtų laiku atpažinti sunkumus. Tai turėtų prisidėti prie mokymosi tęstinumo, ypač tada, kai mokinys pereina į kitą ugdymo pakopą. Tokiu metu gali keistis mokytojai, užduočių struktūra ir reikalavimai, todėl svarbu nesupainioti laikino prisitaikymo su ilgalaike problema.
Žvilgsnio duomenys gali būti naudingi tik tuomet, jei jų interpretavimas pagrįstas patikimais tyrimais. Tas pats žiūrėjimo būdas skirtingiems mokiniams gali turėti nevienodą reikšmę. Vienas mokinys ilgiau skaito tekstą, kitas gali patikrinti atsakymą kelis kartus. Todėl būsimai sistemai prireiks platesnio konteksto: užduoties tipo, mokinio amžiaus ir mokymosi rezultatų.
Projekto pristatymas dar nereiškia, kad Lietuvos mokyklose jau pradėtas masinis mokinių stebėjimas. Šiuo metu kalbama apie naują tyrimų kryptį ir numatomą technologijos kūrimą. Klausimai dėl mokinių privatumo, asmens duomenų apsaugos bei naudojimo mokyklose turės būti sprendžiami prieš bet kokį plataus masto diegimą.
KTU pristatė ir atskirą DI kalbų mokymo tyrimą
Universitetas tuo pačiu metu paskelbė apie kitą projektą, kuriam vadovaus docentė dr. Evelina Jaleniauskienė. Jis skirtas užsienio kalbų mokymo metodams tobulinti, derinant realių situacijų pagrindu vykdomą mokymą su individualizuotais DI sprendimais. Šio projekto tikslas nėra pakeisti kalbų mokytojus dirbtiniu intelektu, bet padėti jiems pritaikyti medžiagą skirtingiems mokinių poreikiams.
Abu projektai susiję su platesne pedagogų rengimo partneryste, kuri vienija KTU, Mykolo Romerio universitetą, Lietuvos sporto universitetą ir Vilniaus kolegiją. Tai gali sudaryti sąlygas mokslinių tyrimų rezultatus aptarti kartu su mokytojų rengimo specialistais ir ateityje taikyti juos ugdymo praktikoje.
Lietuvos švietimo sistemoje DI ir edukacinės technologijos jau seniai kelia praktinių klausimų. TechNaujienos.lt anksčiau rašė apie būsimų mokytojų rengimą dirbti su DI įrankiais. Naujas KTU tyrimas skirtas konkretesnei problemai – kaip surinkti patikimų duomenų apie mokymosi sunkumus.
Taip pat svarbu vengti perdėtų pažadų, kad įrenginys „perskaitys“ vaiko mintis. Žvilgsnio sekimas nustato akių kryptį ir judėjimą, o ne mokinio mintis. Kiek naudingi bus jo duomenys mokytojui, turės parodyti pats tyrimas. Apie kitus Lietuvos mokinių patirčių tyrimus esame rašę anksčiau.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Aminorūgštis sustiprino pelių imuninį atsaką: ką iš tiesų parodė arginino tyrimas?
2Sukurta bioninė akis robotams: matymo kampas viršija 160 laipsnių
3Dirbtinis intelektas lazerių skaičiavimus paspartino 250 kartų: mokslininkai atskleidė metodą
4JAV kariuomenė Vokietijoje išbandė robotą, paleidžiantį 18 dronų spiečių
5Nemokamus kibernetinio saugumo mokymus Lietuvoje baigė beveik 74 tūkst. žmonių: kur mokytis?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.