Asociatyvi DI generuota iliustracija.
JT paskelbė naują DI klimato susitarimą: dėmesio centre – duomenų centrų energija ir vanduo
Jungtinių Tautų Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) ir COP31 klimato konferencijos organizatoriai pristatė naują tarptautinį įsipareigojimą, skirtą mažinti dirbtinio intelekto plėtros aplinkosauginį pėdsaką. Dokumento rengėjai ragina valstybes, technologijų bendroves ir tyrimų institucijas pereiti nuo bendrų pažadų prie matuojamų sprendimų: mažinti duomenų centrų energijos bei vandens sąnaudas ir skaidriau vertinti DI sistemų poveikį.
Vadinamąjį Antalijos dirbtinio intelekto įsipareigojimą lapkričio 16 dieną oficialiai pristatė ITU ir COP31 pirmininkaujanti Turkija. Tai iniciatyva, prie kurios gali jungtis vyriausybės, verslas, mokslo institucijos ir pilietinės organizacijos. Svarbu tai, kad kalbama apie savanoriškus įsipareigojimus, o ne apie jau įsigaliojusį privalomą Europos Sąjungos reglamentą ar naują mokestį DI paslaugoms.
Naujasis susitarimas atsirado iš prieštaringos situacijos. DI įrankiai gali padėti tiksliau prognozuoti ekstremalius orus, optimizuoti energijos naudojimą arba apdoroti didelius klimato duomenų kiekius. Tačiau pačioms sistemoms treniruoti ir naudoti reikia duomenų centrų, skaičiavimo įrangos bei aušinimo. Todėl kuo sparčiau auga DI paslaugų paklausa, tuo svarbesnis tampa klausimas, iš kur gaunama elektra ir kaip efektyviai naudojami ištekliai.
ITU generalinė sekretorė Doreen Bogdan-Martin pristatydama iniciatyvą akcentavo, kad DI gali padėti spręsti klimato problemas, tačiau pats turi būti diegiamas atsakingai. Dokumentas remiasi ne vien elektros gamybos kilme, bet ir palyginamais visos technologinės grandinės matavimais. Įsipareigojimą iš pradžių palaikė valstybių, įmonių, tyrimų ir pilietinių organizacijų koalicija; ITU dabar kviečia prisijungti platesnį dalyvių ratą. Tai reiškia, kad dokumento sėkmė priklausys nuo konkrečių savanoriškai prisiimtų priemonių ir vėlesnės jų įgyvendinimo atskaitomybės, o ne nuo vien konferencijoje paskelbtų tikslų.
Keturi susitarimo punktai
Pirmasis dokumento ramstis – tvaresnė skaičiavimo infrastruktūra. ITU ragina didinti mažų arba nulinių emisijų energijos šaltinių naudojimą DI sistemoms, gerinti serverių ir aušinimo efektyvumą bei geriau integruoti duomenų centrus į energetikos tinklus. Tai reikšminga ir Europos rinkai, kurioje investicijos į didelius skaičiavimo pajėgumus vis dažniau aptariamos kartu su elektros tiekimo ir tinklų plėtros klausimais.
Antrasis ramstis apima visą DI įrangos gyvavimo ciklą – nuo projektavimo ir pirkimo iki eksploatavimo bei utilizavimo. Rengėjai skatina remtis tarptautiniais tvarumo standartais, ilginti aparatinės įrangos naudojimo trukmę ir mažinti elektronikos atliekų kiekį. Tai reiškia, kad vertinama ne tik elektros sąskaita veikiančiame duomenų centre, bet ir serverių, lustų bei kitos infrastruktūros gamyba.
Trečiasis punktas – skaidrus poveikio matavimas. Įsipareigojimo dalyviai raginami rinkti ir skelbti palyginamus aplinkosauginius rodiklius, kad pažanga būtų tikrinama pagal duomenis. Ketvirtasis skirtas finansavimui ir techniniams pajėgumams, ypač besivystančioms bei klimato kaitai jautrioms šalims, kurios gali pasinaudoti DI sprendimais, bet neturi pakankamos skaičiavimo infrastruktūros.
Kas keisis technologijų bendrovėms?
Šiuo metu ITU kviečia naujus dalyvius prisijungti ir pasirinkti praktinius veiksmus pagal savo galimybes. Organizacija žada, kad pažanga bus stebima kasmetinėse Jungtinių Tautų klimato konferencijose iki 2030 metų. Didesnį skaidrumą turėtų skatinti ir techninės DI poveikio aplinkai vertinimo metodikos.
Susitarimo poveikis priklausys nuo to, kiek dalyvių prisijungs ir kokius išmatuojamus rezultatus jie pateiks. Vien pasirašymas savaime negarantuoja mažesnių emisijų. Lietuvos įmonėms, besinaudojančioms debesijos paslaugomis ar kuriančioms DI sprendimus, ši iniciatyva gali tapti orientyru vertinant tiekėjų energetinį efektyvumą ir infrastruktūros pasirinkimus, nors naujų teisinių pareigų dokumentas iš karto nesukuria.
Technologijų bendrovės ir toliau augina DI skaičiavimo pajėgumus. Lietuvoje jau svarstoma Kruonio infrastruktūros vieta didelių duomenų centrų plėtroje. Dėl to galimybė pamatuoti visą skaičiavimo grandinės poveikį tampa ne vien reputacijos, bet ir sąnaudų bei infrastruktūros planavimo klausimu. Būtent šią problemą naujasis ITU dokumentas siekia iškelti į tarptautinių derybų lygmenį.
Vienas sunkiausių uždavinių – palyginamumas. DI modelio naudojimo poveikis priklauso nuo konkretaus duomenų centro elektros šaltinių, aušinimo būdo, serverių apkrovos ir skaičiavimo darbų apimties. Dėl to du skirtingi teiginiai apie „žalią DI“ gali reikšti visai kitokius dalykus. ITU siekia skatinti bendras matavimo metodikas, kurios leistų vertinti ne tik deklaracijas, bet ir patikrintus, panašiai apskaičiuotus rodiklius.
Technologijų tiekėjams tokia atskaitomybė gali tapti svarbi viešuosiuose pirkimuose bei įmonių sprendimuose, kur vykdyti didelės apimties skaičiavimus. Kai kuriais atvejais efektyvesnė infrastruktūra gali mažinti ir elektros išlaidas, tačiau ne kiekvienas papildomas serveris savaime tampa tvaresnis vien dėl naujesnės techninės įrangos. Reikia vertinti visą jo naudojimo laikotarpį. ITU taip pat nurodo, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas mažesnes pajamas turinčioms ir klimato rizikoms jautrioms valstybėms, kurioms DI technologijos gali būti naudingos, bet jų diegimas kelia papildomų infrastruktūros bei finansavimo klausimų.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Aminorūgštis sustiprino pelių imuninį atsaką: ką iš tiesų parodė arginino tyrimas?
2Sukurta bioninė akis robotams: matymo kampas viršija 160 laipsnių
3Dirbtinis intelektas lazerių skaičiavimus paspartino 250 kartų: mokslininkai atskleidė metodą
4JAV kariuomenė Vokietijoje išbandė robotą, paleidžiantį 18 dronų spiečių
5Nemokamus kibernetinio saugumo mokymus Lietuvoje baigė beveik 74 tūkst. žmonių: kur mokytis?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.