Asociatyvi DI generuota iliustracija.
NASA ir Europa parengė „Sentinel-6B“: palydovas taps pasauliniu jūros lygio matavimų etalonu
NASA ir Europos partnerių palydovas „Sentinel-6B“ baigė svarbius kalibravimo bei techninės būklės patikrinimus ir ruošiamas naujam vaidmeniui. Nuo sausio jis turėtų tapti pagrindiniu atskaitos šaltiniu kitoms palydovinėms sistemoms, matuojančioms pasaulio vandenynų paviršiaus aukštį. Tokie matavimai naudojami stebėti jūros lygio kilimą, vandenynų pokyčius ir tobulinti kai kurias audrų prognozes.
Kaip lapkričio 16 dieną pranešė NASA, „Sentinel-6B“ nuo spalio 30 dienos jau yra sukalibruotas taip, kad atitiktų itin griežtus matavimų tikslumo reikalavimus. Tai svarbi chronologinė detalė: pats palydovo paleidimas įvyko dar 2025 metų lapkričio 16 dieną, o šiandienos naujiena yra sėkmingas jo parengimas pasaulinei matavimų etalono funkcijai.
Dabar šį vaidmenį atlieka ankstesnysis „Sentinel-6 Michael Freilich“ aparatas. Kurį laiką abu palydovai skrido beveik vienas paskui kitą, todėl mokslininkai galėjo palyginti jų duomenis ir įsitikinti, kad naujojo prietaisai pakankamai tikslūs. NASA nurodo, jog pirmasis palydovas šiuo metu skrenda maždaug 30 sekundžių priekyje savo dvynio. Ateityje jo orbita bus pakeista, kad abu aparatai papildytų vienas kito stebėjimus.
Jūros lygio matavimų etalono vaidmuo nereiškia, kad „Sentinel-6B“ vienintelis stebės pasaulio vandenynus. Jo duomenimis bus tikslinami kitų misijų matavimai, kad skirtingų prietaisų informacija būtų palyginama. NASA skelbia, jog šios misijos tęsinys remiasi nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios vykdomais radarinės altimetrijos stebėjimais. Jei naujo palydovo rodmenys sistemingai skirtųsi nuo ankstesniojo, tyrėjams būtų sunkiau nustatyti, ar užfiksuotas nedidelis pokytis atsirado vandenyne, ar dėl matavimo įrangos skirtumų. Štai kodėl prieš sausį numatytą perėjimą svarbūs tarpusavio kalibravimo bandymai.
Kaip iš kosmoso matuojamas jūros lygis?
„Sentinel-6“ palydovuose įrengtas radarinis aukščiamatis siunčia tūkstančius radijo impulsų į vandens paviršių. Kai signalai atsispindi nuo bangų ir grįžta į aparatą, pagal jų sklidimo laiką galima apskaičiuoti atstumą iki jūros paviršiaus. Derinant šią informaciją su tiksliais palydovo orbitos duomenimis nustatomas jūros aukštis.
Šie aparatai matuoja ne tik vidutinį jūros lygį. Jų duomenys leidžia vertinti bangų aukštį ir vėjų poveikį jūros paviršiui. Kadangi šiltesnis vanduo plečiasi, paviršiaus aukščio pokyčiai taip pat suteikia svarbios informacijos apie didelio masto vandenynų šiluminę būklę. Vis dėlto vien palydovo aukščio matavimo nepakanka visoms klimato kaitos priežastims nustatyti – mokslininkai juos derina su kitais stebėjimais.
Ypač svarbus duomenų tęstinumas. Pasaulio vandenynų aukštis iš palydovų panašiais metodais stebimas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios. Nauji instrumentai turi būti suderinti su ankstesnių misijų matavimais, nes kitaip tariamas jūros lygio šuolis gali būti nulemtas ne tikrų pokyčių, o skirtingų aparatų paklaidų. Būtent todėl atskaitos palydovo vaidmuo yra kritinis.
Duomenų reikšmė orams ir pakrančių apsaugai
NASA teigia, kad abu „Sentinel-6“ aparatai jau teikia naudingus duomenis stebint Ramiojo vandenyno šilimą, siejamą su „El Niño“. Šį reiškinį ir jo poveikį vandenyno sąlygoms TechNaujienos.lt anksčiau aptarė straipsnyje apie palydovų fiksuojamus Ramiojo vandenyno pokyčius.
Tikslesni jūros paviršiaus duomenys svarbūs pakrančių infrastruktūrai, laivybai, klimato stebėsenai ir orų modeliams. Jie padeda analizuoti didelius ilgalaikius pokyčius, tačiau neturi būti painiojami su vienos konkrečios vietos artimiausių valandų potvynio prognoze. Tai skirtingi matavimo ir modeliavimo uždaviniai.
„Sentinel-6“ projektas yra bendras NASA ir Europos partnerių darbas „Copernicus“ programos kontekste. Lietuvos auditorijai svarbu tai, kad vienos palydovinės sistemos kokybiški ir nuoseklūs duomenys naudojami tarptautiniu mastu, o jūros lygio pokyčių stebėsena reikalinga ir Europos pakrančių planavimui. Laukiamas sausio mėnesio perėjimas žymės ne naujo prietaiso atsiradimą, bet pasitikėjimo jo matavimų tikslumu patvirtinimą.
Vandenynų duomenų rinkiniai tampa ypač vertingi, kai galima palyginti dešimtmečius trunkančias matavimų sekas. Jei naujasis palydovas matuotų nors truputį kitaip nei senasis, ilgalaikių pokyčių analizėje atsirastų papildomų neapibrėžtumų. Todėl abu aparatai kurį laiką veikia greta ir stebi tą pačią aplinką. Šis darbas ne toks pastebimas kaip kosminės raketos paleidimas, tačiau būtinas tam, kad tyrimų rezultatai išliktų patikimi.
Jūros lygis įvairiose vietovėse keičiasi nevienodai. Trumpalaikius svyravimus veikia vėjas, srovės ir vandens temperatūra, o ilgalaikę tendenciją tyrėjai vertina remdamiesi daugeliu nepriklausomų stebėjimų. Dėl to „Sentinel-6B“ misijos duomenys turės vertę tiek klimatologams, tiek orų modelių kūrėjams. Tarptautinis palydovų bendradarbiavimas taip pat sumažina poreikį kiekvienai šaliai kurti nuosavą atskirą jūros lygio matavimo sistemą. NASA ir Europos partnerių parengtas tęstinis stebėjimų procesas gali būti naudingas ir nacionalinėms tarnyboms, naudojančioms pasaulinius klimato duomenis.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Aminorūgštis sustiprino pelių imuninį atsaką: ką iš tiesų parodė arginino tyrimas?
2Sukurta bioninė akis robotams: matymo kampas viršija 160 laipsnių
3Dirbtinis intelektas lazerių skaičiavimus paspartino 250 kartų: mokslininkai atskleidė metodą
4JAV kariuomenė Vokietijoje išbandė robotą, paleidžiantį 18 dronų spiečių
5Nemokamus kibernetinio saugumo mokymus Lietuvoje baigė beveik 74 tūkst. žmonių: kur mokytis?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.