NASA pirmą kartą spėjo paleisti raketas Saulės žybsnio metu: padėjo nauja perspėjimų sistema

Sekite TechNaujienos Google

NASA lapkričio 4 d. paskelbė apie neįprastą mokslinį bandymą: tyrėjams pavyko pasinaudoti nauja Saulės žybsnių perspėjimų sistema ir parinkti momentą tyrimų raketoms paleisti tuo metu, kai Saulėje vyko aktyvus žybsnis. Tokie reiškiniai vystosi greitai, todėl galimybė juos stebėti tiksliai žybsnio metu padeda surinkti duomenų, kurių įprasti iš anksto suplanuoti skrydžiai gali nepateikti.

NASA pranešime aiškinama, kad vadinamosios garsinės raketos naudojamos trumpiems mokslinių matavimų skrydžiams. Jos pakyla aukščiau nei meteorologiniai balionai, bet nėra skirtos ilgalaikiam darbui orbitoje. Būtent jų lankstumas leido komandai greitai reaguoti į perspėjimą ir mėginti užfiksuoti energijos išsiskyrimą bei dalelių elgesį konkrečiu laiko langu.

Kodėl mokslininkams sunku „pagauti“ Saulės žybsnį?

Saulės aktyvumas susijęs su sudėtingu magnetiniu lauku, kuris gali staiga persitvarkyti ir išlaisvinti didelį energijos kiekį. Žybsniai pasireiškia labai greitai, o moksliniams instrumentams svarbu užfiksuoti ne vien pabaigos stadiją, bet ir ankstyvą energijos išsiskyrimą. Jei raketa startuoja gerokai prieš reiškinį, jos prietaisai gali jau nebeveikti tada, kai prasideda svarbiausi procesai. Jei startuoja per vėlai, nebespėja pasiekti reikiamo atmosferos aukščio. Todėl realiuoju laiku perduodami perspėjimai mokslui gali būti ne mažiau reikšmingi nei patys jutikliai.

Tokiuose tyrimuose naudojamos mažos mokslinės, arba garsinės, raketos, kurios trumpam pakyla aukštai virš žemės paviršiaus ir surenka matavimus. Jos nekuria nuolatinių orbitinių stebėjimų tinklo, bet gali papildyti palydovų duomenis konkrečiame laiko ir erdvės taške. Nauja įspėjimų sistema suteikia komandai galimybę pasirinkti palankesnį starto momentą. Vis dėlto ji nepanaikina daugybės praktinių apribojimų: raketos turi būti parengtos, leidimą skrydžiui turi suteikti atsakingi specialistai, o oro ir saugos sąlygos turi atitikti reikalavimus.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 24 minutės

Kanada prisijungė prie Europos superkompiuterių tinklo: bendradarbiaus ir kvantinių technologijų srityje

4 min. skaitymo • prieš 39 minutės

ESA sistema „Meerkat“ perspėja apie artėjančius asteroidus: kaip ji ieško galimų smūgių į Žemę

4 min. skaitymo • prieš 54 minutės

NASA svarsto gelbėti „Hubble“ teleskopą komercine misija: iki 2032 metų gali prireikti pakelti jo orbitą

Visi naujausi straipsniai →

Saulės žybsnis ir geomagnetinė audra nėra visiškai tas pats. Žybsniai susiję su spinduliuotės impulsais, o stipri geomagnetinė audra gali kilti, kai Žemės magnetinį lauką pasiekia Saulės plazmos išmetimas. Skirtingiems įvykiams būdingas nevienodas poveikis ryšiui bei navigacijai. Neseniai aprašėme NOAA kosminių orų prognozę, todėl svarbu nemaišyti atskiro mokslinių raketų bandymo su pranešimu apie naują pavojų Lietuvos gyventojams. Šio NASA eksperimento rezultatas pirmiausia yra naujas duomenų surinkimo metodas.

Saulės žybsniai yra galingi energijos išsiskyrimo procesai, susiję su magnetiniais laukais. Jie gali prasidėti ir sustiprėti per trumpą laiką, o didelės energijos spinduliuotė pasiekia Žemės aplinką labai greitai. Jeigu tyrimų raketos komanda startuoja per anksti arba per vėlai, prarandama galimybė užfiksuoti svarbiausią fazę.

Naujoji sistema skirta ne atšaukti visą Saulės aktyvumą ir ne apsaugoti planetą nuo žybsnių, bet padėti moksliniams instrumentams reaguoti tinkamu laiku. Tyrėjai gali palyginti raketos matavimus su palydovinių observatorijų duomenimis ir geriau suprasti, kaip spartinamos elektringos dalelės bei perduodama energija.

Kuo Saulės žybsnių tyrimai svarbūs Lietuvai?

Raketų surinkti matavimai gali padėti palyginti, kaip skirtingi instrumentai fiksuoja tą patį Saulės reiškinį. Toks palyginimas padeda tyrėjams tikrinti modelius, bet tai dar nėra nauja vieša perspėjimų sistema, kuri automatiškai siųstų įspėjimus Lietuvos telefonams. Norint vertinti realią grėsmę ryšiui ar navigacijai, reikėtų vadovautis oficialiomis kosminių orų prognozėmis.

Navigacija, radijo ryšys ir palydoviniai stebėjimai remiasi technologijomis, kurios tam tikromis sąlygomis jautrios Saulės aktyvumui. Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekvienas NASA stebėtas žybsnis automatiškai sukels sutrikimų Lietuvos ryšio tinkluose. Pavojų lemia konkretaus reiškinio pobūdis, stiprumas ir sąveika su Žemės aplinka. Mokslinių raketų bandymai padeda geriau suprasti fizikinius procesus, kurie ateityje gali pagerinti prognozių modelius. Toks progresas paprastai yra laipsniškas: vien nauja perspėjimų technologija dar negali suteikti tikslios garantijos dėl kiekvienos būsimos audros. Lietuvos kritinių sistemų operatoriams svarbu sekti oficialių kosminių orų tarnybų prognozes ir turėti numatytus atsparumo planus.

Kosminiai orai gali veikti radijo ryšį, navigacijos signalus, palydovų elektroniką ir ekstremaliais atvejais elektros tinklų veikimą. Tai nereiškia, kad kiekvienas žybsnis sukelia avarijas Žemėje. Pavojus priklauso nuo reiškinio stiprumo, krypties ir sąveikos su mūsų magnetiniu lauku. Todėl ankstyvi įspėjimai ir geresni fizikiniai modeliai svarbūs technologinei infrastruktūrai.

Lietuvoje palydovų navigacija ir ryšiai naudojami aviacijoje, transporte ir daugelyje kasdienių paslaugų. Ankstesnėje kosminių orų apžvalgoje aptarėme galimą stiprių reiškinių poveikį technikai. Naujas NASA bandymas yra mokslinio matavimo pažanga, o ne pranešimas apie šiuo metu Lietuvoje įvykusį ryšio sutrikimą.

NASA tikisi, kad spartesnio reagavimo metodai padės gerinti Saulės aktyvumo tyrimus. Tačiau vien vienas sėkmingas bandymas dar neįrodo, kad mokslininkai galės tiksliai prognozuoti kiekvieną būsimą žybsnį.