Pabradėje prasidėjo kovos su dronais bandymai: 10 bendrovių, tarp jų ir „Teltonika“, tikrina naujas sistemas

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos kariuomenė Pabradėje pradėjo tarptautinius praktinius bandymus, per kuriuos tikrins, kaip skirtingos technologijos aptinka, seka ir neutralizuoja bepiločius orlaivius. Lapkričio 10 dieną Generolo Silvestro Žukausko poligone prasidėjusiose pratybose „Vanguard 2026/II“ dalyvauja dešimt įmonių iš Lietuvos, Čekijos, Prancūzijos ir Turkijos. Tarp dalyvių yra ir gerai žinoma Lietuvos technologijų bendrovė „Teltonika“.

Tai ne vien parodomasis renginys, kuriame gamintojai demonstruoja savo naujausią įrangą. Oficialus kariuomenės tikslas – realiomis sąlygomis įvertinti skirtingų sistemų praktinį pritaikomumą, jų atitiktį Lietuvos kariuomenės poreikiams ir galimybę įtraukti į jau esamus pajėgumus. Vis dėlto pratybų pradžia dar nereiškia, kad kariuomenė nusprendė įsigyti visas demonstruojamas sistemas.

Kokios technologijos bus bandomos

Pranešime minimi sprendimai, skirti bepiločiams aptikti, atpažinti, sekti ir neutralizuoti. Tai kelios skirtingos užduotys, kurioms gali būti reikalingi radarai, optiniai jutikliai, ryšio analizės priemonės, programinė įranga ir perėmimo ar slopinimo technologijos. Svarbu įvertinti ne vien tai, ar sistema apskritai veikia, bet ir kaip greitai ji reaguoja, kiek patikimai atskiria grėsmes bei ar dera su kitais kariuomenės įrankiais.

Kariuomenė skelbia, kad tarp pratybose dalyvaujančių bendrovių yra „Kalvis“, „Bewi“, „Altcad“, „Teltonika“, „Luna Robotics“, „Alta Ares“, „Dronetag“, „Smart Defence“ bei „ST Engineering / RSA Europe“. Oficialus sąrašas pateiktas kaip dalyvių pavyzdžiai, todėl iš jo nereikėtų daryti išvados, kad visos šios įmonės tiekia identišką ginkluotę arba varžosi dėl vienintelio kontrakto.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Šildymas Lietuvoje per mėnesį pabrango 13,55 proc.: Vilnius vis tiek lenkia Rygą ir Taliną

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Lietuva statys 10 naujų elektrinių ir kurs 7 energetines salas: elektros tiekimą saugos net sabotažo atveju

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Ūkininkams gali atsirasti nauji piktžolių naikinimo būdai: DI tyrimams skirta iki 53 mln. dolerių

Visi naujausi straipsniai →

Praktiniuose bandymuose vertinama, kaip sprendimai geba aptikti ir naikinti skirtingų tipų oro taikinius. Nedideli žemai skrendantys bepiločiai yra sudėtingas iššūkis, nes jų radaro atspindys gali būti mažas, o skrydžio trajektorija nenuspėjama. Be to, dalis sistemų turi veikti tada, kai aplinkoje yra kitų orlaivių arba gausybė trikdžių. Todėl vien reklaminio produkto aprašo nepakanka sprendžiant apie kovinę vertę.

Kodėl tokie bandymai svarbūs Lietuvai

Europos gynybos pramonėje daugėja kovos su bepiločiais pasiūlymų, tačiau kariuomenei reikia ne teorinio pažado, o patikimų techninių rezultatų. „Vanguard“ leidžia lyginti skirtingas technologijas panašiose sąlygose ir anksti pastebėti integracijos iššūkius. Tokia prieiga gali padėti geriau apibrėžti būsimus reikalavimus, nors galutiniai pirkimai ir jų biudžetai priklausys nuo vėlesnių sprendimų.

Šiemet tai jau antrasis „Vanguard“ pratybų etapas. Jį organizuoja kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba, kuri pagal vieno langelio principą koordinuoja inovacijų diegimą ir ryšius su gynybos bei saugumo pramone. Lietuvos įmonėms tai galimybė gauti praktinį grįžtamąjį ryšį iš būsimų technologijų naudotojų, o užsienio gamintojams – išmėginti sprendimus regiono sąlygose.

Ši tema glaudžiai siejasi su Latvijoje bandomu antidroniniu sprendimu ir JAV perėmimo dronų bandymais Lenkijoje. Apie platesnes sąjungininkų investicijas rašėme ir NATO technologijų atrankos apžvalgoje.

Kol kas kariuomenė nepaskelbė rezultatų, iš kurių būtų galima sudaryti gamintojų reitingą ar įvardyti nugalėtoją. Naujiena yra pats bandymų startas ir platus tarptautinių tiekėjų dalyvavimas. Jei vėliau bus paskelbti objektyvūs tikslumo, atsparumo trikdžiams ar reagavimo greičio duomenys, bus galima tiksliau įvertinti, kurie sprendimai turi daugiausia potencialo Lietuvos gynybai.

Pratybų rezultatus vertinantys kariškiai turi atsižvelgti ne tik į technologijos galimybes geru oru. Lietuvoje veikiančiai sistemai svarbus atsparumas krituliams, vėjui, temperatūros kaitai ir trikdžiams. Taip pat būtina patikimai atskirti tikrą pavojų nuo civilinių orlaivių, paukščių ar kitų objektų, nes klaidingi signalai gali apkrauti operatorius. Dėl to atskira įrenginio specifikacija ar trumpas demonstracinis vaizdo įrašas dar nereiškia, kad sistema tiks kariuomenei.

Kitas praktinis kriterijus – naudojimo kaina ir gebėjimas greitai papildyti atsargas. Kariai turi gebėti aptikti kelis skirtingus taikinius, perduoti apie juos informaciją ir pasitelkti tinkamą priemonę konkrečiai grėsmei. Jei įranga neintegruojama su jau turimais jutikliais bei valdymo sistemomis, jos panaudojimas gali būti ribotas net ir esant geriems atskirų bandymų rezultatams. Todėl pirmiausia laukiama oficialių pratybų išvadų, o ne skubotų spėjimų apie geriausią gamintoją.

Bandymai Pabradėje taip pat leidžia įvertinti logistiką: kaip greitai įranga paruošiama, kiek žmonių reikia jai valdyti ir ar operatoriai gali išmokti naudotis sistema per priimtiną laiką. Modernus jutiklis mažai naudingas, jeigu jo rezultatai nepasiekia sprendimą priimančių karių, o sudėtingai prižiūrimas perėmėjas gali sukelti naujų problemų. Dėl to praktinį pritaikomumą verta vertinti plačiau nei vien demonstracinį taikinio numušimą.

Šaltinis: pirminiai oficialūs duomenys.