NASA svarsto gelbėti „Hubble“ teleskopą komercine misija: iki 2032 metų gali prireikti pakelti jo orbitą

Sekite TechNaujienos Google

NASA ieško privačių kompanijų, kurios galėtų padėti pratęsti daugiau nei 35 metus veikiančio „Hubble“ teleskopo gyvenimą. Agentūra spalio pabaigoje paskelbė kvietimą pateikti informaciją apie komercines kosminių aparatų aptarnavimo technologijas. Svarstomos kelios galimybės – pakelti teleskopą į aukštesnę orbitą, atnaujinti jo sistemas arba ateityje saugiai ir kontroliuojamai baigti misiją. Kol kas tai galimų sprendimų analizė, o ne pasirašyta gelbėjimo sutartis.

NASA paskelbtame pranešime nurodyta, kad įmonių atsakymų laukiama iki lapkričio 30 dienos. Teleskopas neturi variklių, kuriais galėtų pats palaikyti orbitos aukštį, todėl dėl menko atmosferos pasipriešinimo ilgainiui leidžiasi žemyn. Dabartinė analizė numato galimą grįžimą į atmosferą apie 2033–2034 metus, jeigu nebus atlikta orbitą keičiančios misijos.

Kodėl reikėtų gelbėti veikiantį teleskopą?

„Hubble“ nuo 1990 metų surinko milžinišką kiekį astronominių duomenų. Jo stebėjimai padėjo tikslinti atstumų iki tolimų objektų matavimus, tirti galaktikų ir žvaigždžių evoliuciją bei analizuoti planetų atmosferas. Naujesnės observatorijos, tokios kaip „James Webb“, turi kitų stiprybių, tačiau jos nėra visiškas kiekvieno senesnio instrumento pakaitalas. Ilgalaikis duomenų tęstinumas taip pat naudingas tiriant reiškinius, kurie keičiasi dešimtmečiais. Todėl sėkmingas teleskopo darbo pratęsimas galėtų turėti didelę mokslinę vertę, net jei nereikėtų keisti visų jo instrumentų.

Su orbitos palaikymu susijęs iššūkis nėra tiesiog netinkama programinė įranga. Žemoje Žemės orbitoje vis dar yra labai retas atmosferos sluoksnis, kurio pasipriešinimas po truputį mažina erdvėlaivių aukštį. Pats „Hubble“ neturi tinkamos variklių sistemos orbitai pakelti. Jeigu naujas aparatas galėtų saugiai susijungti su teleskopu ir suteikti reikiamą impulsą, teoriškai būtų galima pailginti jo buvimą orbitoje. Tačiau teleskopo konstrukcija sensta, todėl kiekvienas fizinio kontakto manevras kelia papildomų rizikų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 28 minutės

NASA: „Voyager 1“ lapkritį pasieks stulbinantį atstumą – signalas iki zondo keliaus visą parą

4 min. skaitymo • prieš 43 minutės

NASA trims bendrovėms skyrė kosminio ryšio kūrimo sutartis: galima vertė viršija 1 mlrd. dolerių

4 min. skaitymo • prieš 58 minutės

Europos Komisija peržiūri skaitmenines taisykles: DI, duomenų ir platformų reguliavimą žada paprastinti

Visi naujausi straipsniai →

NASA prašo rinkos dalyvių pateikti informaciją, o ne iš karto užsako vieną konkretų gelbėjimo būdą. Siūlomos galimybės apima orbitos pakėlimą, įrangos aptarnavimą ir kontroliuojamą misijos užbaigimą. Paskutinė alternatyva neskamba įspūdingai, bet tampa svarbi, jei nepavyktų užtikrinti saugaus aparato nuleidimo į atmosferą. Naujausias „Hubble“ duomenimis paremtas tyrimas parodo, kodėl teleskopą vis dar verta saugoti kaip veikiančią mokslinę infrastruktūrą.

„Hubble“ per kelis dešimtmečius padėjo astronomams tirti galaktikų raidą, žvaigždžių formavimąsi ir daugybę kitų reiškinių. Nors kosmose veikia modernesnių observatorijų, šis teleskopas vis dar turi mokslinės vertės dėl savo instrumentų, ilgos stebėjimų istorijos ir palyginamų duomenų rinkinių. NASA vadovybė argumentuoja, kad būtų verta išnagrinėti ekonomiškai pagrįstas galimybes pratęsti veikimą.

Anksčiau „Hubble“ buvo aptarnaujamas astronautų misijų metu. Tačiau šiandien technologiškai įdomiausia kryptis – robotinis priartėjimas, sugriebimas ir manevravimas, kurį galėtų atlikti komercinis aparatas. Tai sudėtinga, nes teleskopas nebuvo sukurtas visiems šiuolaikiniams automatiniams aptarnavimo metodams ir kiekviena klaida orbitoje galėtų padaryti nepataisomą žalą.

Ar komercinė misija galėtų pakeisti teleskopo likimą?

Sėkmingam tokios misijos įgyvendinimui reikėtų ne tik roboto, galinčio prisiartinti prie „Hubble“, bet ir saugaus prijungimo mechanizmo, tikslaus abiejų aparatų judėjimo valdymo ir pakankamų energijos bei kuro atsargų. Kiekviena netikėta vibracija ar neteisingas kontaktas galėtų paveikti teleskopo optiką ir konstrukciją. NASA todėl iš pradžių prašo pramonės atstovų informacijos apie turimas technologijas, o ne tvirtina vieną inžinerinį sprendimą. Galutinė strategija gali būti ir teleskopo eksploatavimo pabaigos valdymas, jei pratęsimas pasirodytų per rizikingas. Taigi naujiena yra apie sprendimų paiešką, o ne užtikrintą būsimą remontą.

NASA preliminariai vertina, kad tokį darbą, jei jis būtų pasirinktas, reikėtų atlikti iki 2032 metų. Tačiau techniškai įmanomas manevras dar nereiškia, kad jis bus saugus, finansiškai pagrįstas ar pasirinktas. Agentūra turi palyginti skirtingus scenarijus, įvertinti riziką ir nuspręsti, ar galimas papildomas mokslas pateisintų įdėtas lėšas.

Sprendimas svarbus visam kosmoso sektoriui. Jeigu robotinės aptarnavimo misijos taps patikimos, teoriškai jos galėtų padėti ir kitų satelitų priežiūrai ar orbitalinių šiukšlių mažinimui. Visai neseniai „Hubble“ duomenimis buvo tiriamas deguonies trūkumas nykštukinėse galaktikose – tai primena, kodėl observatoriją norima išlaikyti veikiančią.

NASA pranešimas kol kas nesuteikia pagrindo rašyti, jog teleskopas jau išgelbėtas ar kad į jo orbitą tikrai išskris konkrečios įmonės aparatas. Tai ankstyvas technologinių ir komercinių galimybių vertinimas, kuris gali nulemti tolesnius sprendimus.