Asociatyvi DI generuota iliustracija.
CRISPR proveržis: mokslininkai sukūrė būdą aptikti ir neplanuotus DNR pakeitimus
Genų redagavimo technologijos CRISPR tyrimuose mokslininkai susiduria su esmine problema: įrankis gali pakeisti ne tik numatytą DNR vietą, bet ir kitas genomo sritis. Lapkričio 16 dieną „Salk“ instituto komanda pristatė metodą „Superb-seq“, kuriuo vienos ląstelės lygiu galima analizuoti planuotus bei neplanuotus genų redagavimo padarinius. Tyrėjai tikisi, kad metodas padės tiksliau tikrinti kuriamų genų terapijų saugumą.
Apie naująjį metodą pranešė „Salk“ institutas, o mokslinis darbas lapkričio 16 dieną paskelbtas žurnale „Nature Methods“. Tai laboratorinių tyrimų technologija, o ne patvirtintas naujas vaistas. Ji skirta geriau suprasti, kokius pakeitimus genų redagavimo priemonės iš tikrųjų sukelia ląstelėje.
CRISPR dažnai lyginama su molekulinėmis žirklėmis, kurios leidžia mokslininkams nukreipti poveikį į pasirinktą DNR seką. Šis tikslumas padarė technologiją itin naudingą genetikoje, bet neplanuoti pokyčiai gali sutrikdyti genų veiklą. Kai kurie jų gali būti sunkiai pastebimi naudojant metodus, kurie tikrina tik iš anksto pasirinktus genomo taškus.
„Salk“ instituto tyrime nagrinėjamas ne vien fizinis DNR pjūvis. Mokslininkai siekia matyti ir tai, kaip po redagavimo keičiasi genų raiška – kurių genų aktyvumas sustiprėja, susilpnėja ar visai nutrūksta. Toks ryšys yra ypač svarbus, nes dvi ląstelės gali turėti panašų DNR pakitimą, bet reaguoti skirtingai. Pavienių ląstelių analizė padeda išvengti situacijos, kai vidutinis visų ląstelių rodiklis paslepia reikšmingą mažos jų dalies atsaką.
Naujojo metodo pavadinimas nėra naujo genų redagavimo vaisto ar komercinio produkto ženklas. Tai laboratorinė analitinė priemonė, kurios vaidmuo – suteikti daugiau informacijos tyrėjams. Ateityje gauti duomenys galėtų padėti renkantis saugesnius genų redagavimo taikinius, bet tam prireiks nepriklausomų pakartojimų ir palyginimų su kitais metodais.
Šioje srityje ypač svarbus atsargumas dėl gydymo pažadų. Vien geresnė nepageidaujamų pokyčių diagnostika nepašalina visų rizikų, susijusių su genų pristatymu į audinius, imuniniu atsaku ir ilgalaikiu poveikiu. Todėl rezultatą pagrįsta vadinti nauju saugumo tyrimų įrankiu, bet ne galutiniu CRISPR saugumo problemos išsprendimu.
„Superb-seq“ ieško ne vien ten, kur tyrėjai tikėjosi
Naujojo metodo esmė – vienu metu fiksuoti DNR redagavimo vietas ir su jomis susijusius genų aktyvumo pokyčius. Tai leidžia susieti genomo pokytį su konkrečios ląstelės atsaku. Jei neplanuota redagavimo vieta turi neigiamą poveikį, tokį signalą tyrėjams gali būti lengviau pastebėti ir išsamiau tirti.
„Salk“ mokslininkai aiškina, kad ankstesnės analizės priemonės dažnai nepateikdavo viso vaizdo apie ne tikslinėje vietoje įvykusius pakeitimus. „Superb-seq“ siekia užpildyti šią spragą, nes leidžia vertinti tiek redagavimo kryptį, tiek platesnius molekulinius padarinius. Dėl to metodas naudingas ne tik būsimoms terapijoms, bet ir fundamentiniams tyrimams.
Tyrėjai taip pat numato galimybę rinkti geresnės kokybės duomenis mašininiam mokymuisi. Jei turima daugiau pavyzdžių, kurie parodo ryšį tarp konkretaus redagavimo ir ląstelės reakcijos, algoritmai teoriškai galėtų tiksliau prognozuoti skirtingų CRISPR sprendimų veikimą. Tačiau tai dar nereiškia, kad jau sukurtas DI modelis, patikimai garantuojantis terapijos saugumą.
Kodėl tai svarbu pacientų ateičiai
Genų terapijos gali būti kuriamos retoms paveldimoms ligoms ir kitoms būklėms, kai reikia tiksliai paveikti ląstelės genetinę informaciją. Kuo mažiau nepageidaujamų pakeitimų, tuo didesnė tikimybė sukurti saugų gydymo būdą. Vis dėlto naujasis metodas tėra viena tyrimo grandinės dalis: terapijos saugumą vėliau turi patvirtinti daug platesni eksperimentai ir klinikiniai tyrimai.
Genetinių technologijų plėtra jau keičia medicinos tyrimų kryptis. TechNaujienos.lt anksčiau rašė apie bandymus genų redagavimą derinti su ultragarso technologijomis. Tai kita tyrimų sritis, tačiau abi istorijos rodo, kiek daug papildomo darbo reikia iki praktinio taikymo.
Tikslus genetinių pokyčių matavimas svarbus ir mokslinių rezultatų patikimumui. Jei eksperimentuose su CRISPR aptinkami nepageidaujami poveikiai, kai kurias išvadas apie nagrinėjamo geno funkciją gali tekti peržiūrėti. Tokia geresnė patikra galėtų sumažinti riziką neteisingai priskirti ląstelės pokytį vienam numatytam genui.
„Salk“ tyrėjai neįvardija datos, kada „Superb-seq“ taps standartine visų genų terapijos programų patikra. Dabar svarbiausia žinia – naujas būdas detaliau pamatyti tai, kas iki šiol dalyje CRISPR eksperimentų galėjo likti nematoma. Apie kitus DNR tyrimus, pavyzdžiui, pažeistos DNR atkūrimo mechanizmus, galima skaityti atskirame mūsų straipsnyje.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Aminorūgštis sustiprino pelių imuninį atsaką: ką iš tiesų parodė arginino tyrimas?
2Sukurta bioninė akis robotams: matymo kampas viršija 160 laipsnių
3Dirbtinis intelektas lazerių skaičiavimus paspartino 250 kartų: mokslininkai atskleidė metodą
4JAV kariuomenė Vokietijoje išbandė robotą, paleidžiantį 18 dronų spiečių
5Nemokamus kibernetinio saugumo mokymus Lietuvoje baigė beveik 74 tūkst. žmonių: kur mokytis?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.