Asociatyvi DI generuota iliustracija.
Mokslininkai sukūrė ekraną, kurį žmogus mato spalvomis, o robotas skaito nematomoje šviesoje
Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė lankstų ekraną, kuris tą pačią informaciją gali pateikti dviem skirtingais būdais: žmogus mato spalvų pokyčius, o robotas specialia kamera aptinka plika akimi nematomus infraraudonosios šviesos raštus. Tokia technologija ateityje galėtų tapti elektroninėmis etiketėmis sandėliuose ir gamyklose, kur kartu dirba žmonės ir automatizuotos sistemos.
Apie naują ekraną lapkričio 16 dieną pranešė KAIST technologijų institutas, kurio tyrėjai bendradarbiavo su Yonsei universitetu. Parodytas eksperimentinis įrenginys, o ne jau prekyboje esantis gaminys. Jo veikimas grindžiamas tuo, kad tam tikra medžiaga, veikiama elektros įtampos, keičia šviesos sugertį ir atspindį.
Pramonėje informaciją dažnai tenka pateikti skirtingiems gavėjams. Žmogui gali pakakti spalvos ar piktogramos, o robotas informaciją skaito kamera ir programine įranga. Jei apšvietimas prastas arba aplinka dulkėta, įprasti vaizdai gali tapti mažiau patikimi. Naujasis ekranas išnaudoja skirtingus šviesos ruožus, kad vienas paviršius būtų naudingas abiem.
Vienas iš įdomiausių bandymo rezultatų yra ekrano veikimas ant lenkto paviršiaus. Mokslininkai jį pritvirtino prie žmogaus plaštakos ir parodė, kad atskirus pikselius galima valdyti net tada, kai pagrindas nėra plokščias. Tai yra naudinga technologijos savybė, tačiau iš šio bandymo dar negalima daryti išvados, kad ekranas atsparus tūkstančiams lankstymo ciklų ar atitinka pramonės ilgaamžiškumo reikalavimus.
Artimojo infraraudonojo ruožo vaizdo skaitymui reikalinga speciali kamera ir tinkamas apšvietimas. Įprastas telefono ekranas ar žmogaus akis tokios informacijos matyti negali. Todėl praktinis pritaikymas reikalautų ne vien naujų elektroninių etikečių, bet ir su jomis suderintų robotų regos sistemų. Kita vertus, tokie jutikliai automatizuotoje pramonėje jau plačiai naudojami kitoms užduotims.
Ši technologija nebūtinai bus naudinga kiekviename įrenginyje. Jeigu gamykloje užtenka paprasto brūkšninio kodo, sudėtingesnis ekranas gali būti nepagrįstai brangus. Jo vertė išryškėtų ten, kur informacija turi kisti realiu laiku, o žmonėms ir robotams reikia skirtingų, bet suderintų signalų.
Kaip ekranas perduoda „nematomą“ žinutę
KAIST aiškina, kad žmonės mato ekrano spalvų pokyčius, o infraraudoniesiems spinduliams jautrios kameros skaito skirtingo ryškumo raštus. Ši artimosios infraraudonosios šviesos dalis yra nematoma žmogaus akiai, tačiau ją gali fiksuoti specializuoti jutikliai. Todėl įrenginys gali perduoti du informacijos sluoksnius tuo pačiu metu.
Pagrindinė aktyvioji medžiaga yra laidus polimeras PEDOT. Keičiant elektros įtampą, kinta jo optinės savybės: ekranas daugiau ar mažiau sugeria šviesą, todėl matomi skirtingi atspalviai ir infraraudonojo signalo intensyvumas. Tyrėjai šią medžiagą derino su plonasluoksne optine struktūra, kuri leidžia tiksliau valdyti atspindį.
Technologija yra atspindinti, todėl jai nereikia nuolat švytėti taip, kaip įprastam savaime šviesą skleidžiančiam ekranui. Eksperimentuose tyrėjai išbandė ir veikimą esant blogam matomumui. Speciali kamera su papildomu infraraudonuoju apšvietimu galėjo atpažinti raštus net prietemai ar miglai artimomis sąlygomis.
Bandymas buvo atliktas su valdomais individualiais ekrano pikseliais ir specialiu artimosios infraraudonosios šviesos vaizdavimu. Tai leidžia aiškiau suprasti technologijos brandą: laboratorijoje parodytas jos principas, bet ne visos pramoninės sistemos veikimas realioje gamykloje. Norint ją naudoti sandėliuose prireiktų patikrinti atsparumą temperatūros pokyčiams, dulkėms, mechaniniam nusidėvėjimui ir ilgalaikiam elektros maitinimui. Tai įprasti tyrimų rezultato virsmo pramoniniu produktu etapai.
Kur ji galėtų būti naudinga Lietuvoje
Viena aiškiausių galimų pritaikymo sričių – automatizuoti sandėliai ir gamybos linijos. Ant dėžės pritvirtinta lanksti etiketė žmogui galėtų parodyti paprastą būsenos spalvą, o robotui – tikslesnį užduoties kodą. Tai teoriškai leistų mažinti skirtingų ženklinimo sistemų skaičių, tačiau ekonominę naudą reikės įrodyti praktiniais bandymais.
KAIST komanda taip pat pritvirtino ekraną prie lenkto paviršiaus – žmogaus plaštakos – ir parodė, kad aktyvieji elementai išlieka valdomi. Tai leidžia svarstyti pritaikymą išmaniajai aprangai ar įrangai su netaisyklingais paviršiais. Vis dėlto ilgalaikis atsparumas lankstymui, kaina ir gamybos mastelis dar nėra viešai patvirtinti.
Robotų regos sistemos Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai tobulėja. TechNaujienos.lt neseniai aprašė naujos konstrukcijos bioninę akį robotams. Nors šie tyrimai nagrinėja skirtingas technologijas, abu rodo, kad robotui naudinga aplinką suvokti plačiau nei vien žmogaus regimosios šviesos ribose.
Technologija dar turės įrodyti patikimumą pramoninėse aplinkose. Bet jos idėja įdomi: ne versti robotus viską skaityti tiksliai kaip žmones, o sukurti vieną paviršių, kuriame abiem pateikiama tinkamiausia informacija. Su platesniais robotų DI tyrimais tai gali būti papildoma pažanga link lankstesnės automatizacijos.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Aminorūgštis sustiprino pelių imuninį atsaką: ką iš tiesų parodė arginino tyrimas?
2Sukurta bioninė akis robotams: matymo kampas viršija 160 laipsnių
3Dirbtinis intelektas lazerių skaičiavimus paspartino 250 kartų: mokslininkai atskleidė metodą
4JAV kariuomenė Vokietijoje išbandė robotą, paleidžiantį 18 dronų spiečių
5Nemokamus kibernetinio saugumo mokymus Lietuvoje baigė beveik 74 tūkst. žmonių: kur mokytis?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.