NASA išaiškino žvaigždės „netikrus sprogimus“: jie kartojasi kas 113 dienų, bet žvaigždė nežūva

Sekite TechNaujienos Google

Maždaug už 30 milijonų šviesmečių esanti milžiniška žvaigždė ilgus metus stebino astronomus: ji kas kelis mėnesius ryškiai sužibdavo taip, tarsi vyktų supernovos sprogimas, tačiau po kiekvieno išsiveržimo išlikdavo. Lapkričio 9 dieną NASA paskelbė, kad „Chandra“ rentgeno spindulių observatorija padėjo atskleisti tikėtiną šio reiškinio priežastį. Originalias NASA galaktikos ir skirtingų išsiveržimo etapų nuotraukas galite peržiūrėti čia.

NASA pasakoja apie žvaigždę AT 2016blu galaktikoje NGC 4559. Nuo 2012 iki 2026 metų astronomai užfiksavo bent 27 ryškius optinius išsiveržimus, pasikartojančius maždaug kas 113 dienų. Jie buvo panašūs į supernovų šviesos blyksnius, tačiau tikra supernova sunaikina ar negrįžtamai pakeičia sprogstančią žvaigždę. Todėl mokslininkai objektą priskyrė vadinamųjų netikrų supernovų kategorijai – „supernova impostor“.

Kas sukelia reguliarius išsiveržimus

Naujas tyrimas rodo, kad žvaigždė tikriausiai turi iki šiol tiesiogiai neaptiktą kompaktišką palydovą – neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę. Abi sistemos dalys skrieja elipsinėmis orbitomis. Joms priartėjus, kompaktiškas objektas gali pritraukti dalį didžiosios žvaigždės medžiagos. Dujoms krintant ir įkaistant išsiskiria galinga rentgeno spinduliuotė, kuri gali įkaitinti aplinkines dujas ir lemti matomą šviesos sužibėjimą.

Ši hipotezė remiasi naujais „Chandra“ matavimais, atliktais per 2026 metų kovo išsiveržimą. Tyrėjai nustatė, kad tada objektas rentgeno diapazone švietė bent 100 kartų ryškiau nei ankstesniuose 2001–2002 metų stebėjimuose, kai pasikartojantys blyksniai dar nebuvo užfiksuoti. Toks pokytis palaiko mintį apie aktyvų medžiagos kritimą į kompaktišką palydovą, bet vien iš šių duomenų neįmanoma galutinai nuspręsti, ar ten yra juodoji skylė, ar neutroninė žvaigždė.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 7 val

ES griežtina dėmesį DI klastotėms prieš rinkimus: siūlo tikrinti algoritmus ir žymėti „deepfake“

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Nuo 2027 metų – griežtesni reikalavimai Lietuvoje parduodamiems gaminiams: ką keis naujos taisyklės?

4 min. skaitymo • prieš 8 val

Lietuva užsibrėžė, kad DI naudotų 75 proc. įmonių: Seimui pristatyta strategija iki 2040 metų

Visi naujausi straipsniai →

AT 2016blu yra labai masyvi šviesi mėlynoji kintamoji žvaigždė. NASA pateiktais duomenimis, jos masė sudaro mažiausiai 33 Saulės mases. Tokios žvaigždės yra karštos ir nestabilios, jų išoriniai sluoksniai gali stipriai keistis, o tai apsunkina stebėjimų interpretaciją. Todėl astronomams prireikė ne tik optinės šviesos stebėjimų, bet ir didelės raiškos rentgeno teleskopo duomenų.

Kodėl šis atradimas svarbus

NASA nurodo, kad tai pirmasis šios klasės periodiškai išsiveržiančių žvaigždžių rentgeno aptikimas, atskleidžiantis galimą ryšį su neutronine žvaigžde ar juodąja skyle. Toks rezultatas gali padėti aiškintis ir kitų paslaptingų ypač ryškių rentgeno šaltinių kilmę. Astronomai tikisi, kad periodiškumas leis planuoti naujus stebėjimus tuo metu, kai sistemos objektai vėl labiausiai priartės.

Skaitytojui būtina atskirti iliustraciją nuo tikros mokslinės fotografijos. Mūsų straipsnio viršelis yra DI sukurta meninė išsiveržimo interpretacija; jame nerodoma tiesiogiai užfiksuota juodoji skylė. Originalioje NASA medžiagoje pateiktos galaktikos, rentgeno ir optinio diapazono nuotraukos bei jų autorystė. Tai leidžia pačiam pamatyti, kokie faktiniai duomenys naudojami aiškinant reiškinį.

Apie kitus neįprastus dangaus reiškinius anksčiau rašėme pristatydami NASA Saturno užstojimo nuotrauką, „smuiko rakto“ formos kosminį darinį ir ESA asteroidų stebėjimo technologiją. Kiekvienu atveju svarbu suprasti, ką teleskopas faktiškai užfiksavo, o kas yra mokslininkų interpretacija.

Nors nauji duomenys pateikia įtikinamą paaiškinimą, tyrėjams dar reikia patikrinti kompaktiško palydovo pobūdį ir tiksliau aprašyti medžiagos judėjimą sistemoje. AT 2016blu yra puikus pavyzdys, kaip ilgus metus pasikartojęs paslaptingas reiškinys gali būti paaiškintas tik surinkus duomenis tinkamu momentu ir skirtinguose spinduliuotės diapazonuose.

NASA pateiktuose vaizduose matoma ne viena įprastu fotoaparatu užfiksuota žvaigždės nuotrauka. Galaktikos NGC 4559 kompozicija sujungia „Chandra“ rentgeno stebėjimus ir optinius „Sloan Digital Sky Survey“ duomenis. Atskiruose palyginamuosiuose kadruose parodyti laikotarpiai, kai objektas švietė įprastai, ir kai buvo užfiksuotas išsiveržimas. Tokie skirtingi duomenų rinkiniai leidžia mokslininkams pastebėti reiškinius, kurių nepavyktų paaiškinti vien regimosios šviesos nuotrauka.

Įdomu ir tai, kad vien žvaigždės periodiškumas nereiškia paprasto mechaninio laikrodžio tikslumo. Mokslininkai kalba apie maždaug 113 dienų ciklą, o išsiveržimų intensyvumas gali skirtis. Jei būsimi rentgeno ir optiniai stebėjimai patvirtins orbitalinį paaiškinimą, tai suteiks daugiau informacijos apie dujų pritraukimą itin masyviose dvinarėse sistemose. Tačiau kol kas reikėtų vengti teiginių, kad pati žvaigždė kas 113 dienų iš tikrųjų sprogsta kaip supernova, nes tokio jos sunaikinimo nevyksta.

Naujasis atradimas nereiškia, kad mokslininkai stebi žvaigždės sprogimą realiuoju laiku iš arti. Informacija iki Žemės keliauja dešimtis milijonų metų, o teleskopai fiksuoja labai tolimos sistemos elektromagnetinę spinduliuotę. Tai padeda suvokti, kodėl astronomai remiasi kelių metų ar net dešimtmečių stebėjimų archyvais. Kiekvienas naujas matavimas papildo jau surinktą vaizdą ir gali pakeisti anksčiau siūlytą teorinį paaiškinimą.

Šaltinis: pirminis oficialus pranešimas.